Pareikalavo pertvarkų

Į šalies savivaldybes dar rudenį kreipėsi Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, ragindama perimti Biržų rajono savivaldybės iniciatyvą prie paminklų, stovinčių Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietose, įrengti lenteles, paaiškinančias, kad ant paminklų iškalti užrašai neatitinka istorinės tiesos.

Biržų savivaldybė specialiai užsakytose lentelėse užrašė, jog pažymėta Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta yra kultūros paveldo objektas, tačiau sovietinio laikotarpio ideologizuoti užrašai neatitinka istorinės tiesos.

Politikė kreipimąsi išplatino 59 savivaldybėms, siūlydama ir joms pritaikyti šią "gerąją praktiką".

Susiginčijo dėl išvaduotojų

Klaipėdos savivaldybėje taip pat užvirė diskusijos, kaip pasielgti su Skulptūrų parke stovinčiu memorialu, įamžinančiu 600 perlaidotų sovietinių karių atminimą.

Savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija kol kas nesiėmė panašių, į biržiečių pateiktuosius, siūlymų.

Šios komisijos pirmininkas, miesto tarybos narys Vytautas Čepas, gavęs Seimo narės raštą, pats nuėjo atidžiau apžiūrėti sovietinio memorialo.

"Kai kilo visas šis triukšmas, pasivadinau tarybos narį Vygantą Vareikį ir dar kartą nuėjome ramiai apžiūrėti šio paminklo. Be Salomėjos Nėries eilių rusų ir lietuvių kalbomis, daugiau nieko tokio ten lyg ir nėra. Kairėje pusėje – užrašas, primenantis žuvusiųjų fašistiniuose lageriuose atminimą. Yra ir užrašas, skelbiantis, jog 1944 metų sausio 28 dieną tarybinė armija išvadavo Klaipėdą", – faktus vardijo V.Čepas.

Pasirodo, jog aršiausia diskusija kilo būtent dėl šios frazės.

"Kyla klausimas, nuo ko išvadavo? Ar tai išvaduotojai, jei po to žmones žudė ir į Sibirą vežė?" – pabrėžė V.Čepas.

Esą komisijos narė, istorikė Silva Pocytė pasiūlė nuimti šį užrašą.

"Man tas užrašas nekliūva, bet nuo išvaduotojų žmonės nebėga – pažiūrėkime istorines nuotraukas. Nuo ko kas ką vadavo? Manyčiau, miestas nebuvo išvaduojamas, jis buvo užimamas, vyko karo veiksmai. Istoriniai šaltiniai mini, jog miestą sovietai rado tuščią, visi buvo pasitraukę, buvo likę tik keli žmonės", – kalbėjo V.Čepas.

Sutaikys technologijos

Ši diskusija įsiutino prorusiškos pakraipos spaudą, pasigirdo riksmų, esą tokiu būdu jau kėsinamasi į karių memorialą.

Tačiau kol kas jokių konkrečių žingsnių niekas nesiima.

"Aš siūlau nieko nelupinėti, o prie memorialo pritvirtinti nuorodą į elektroninę aplikaciją, kuri kiekvienam atėjusiajam aplankyti šios vietos suteiktų visą tikrą informaciją apie istorinius įvykius. Galima internete net įkelti visą informaciją keliomis kalbomis. Tokiu būdu nebūtų judinamas žuvusiųjų atminimas, nebūtų piktinami rusakalbiai ar kitos ideologijos gerbėjai, nes jie juk taip pat yra mūsų šalies piliečiai", – tikino V.Čepas.

Tokią pat technologiją neseniai įdiegė Pajūrio regioninis parkas, kuris lankytojams sukūrė elektroninę prieigą prie informacijos apie paukščius, gyvenančius pajūryje.

Parką lankantys vaikai net gali išmaniuosiuose telefonuose klausytis paukščių giesmių.

"Šiuo klausimu miesto valdžia turėtų užsiimti. Beje, speciali komisija privalės apžiūrėti visas miesto vietas ir išsiaiškinti, ar nėra uostamiestyje daugiau klaidinančių užrašų ir draudžiamų simbolių. O mirusiųjų atminimo klausimas yra subtilus. Valdžios gali keistis, gali keistis epochos. Kova su mirusiaisiais niekada nieko gero neatnešė. Vertėtų pasimokyti iš Europos šalių, visi mirusieji karuose ten yra gerbiami ir minimi. Visi mirę yra lygūs", – patikino V.Čepas.

Sovietinių karių kapų apstu visoje apskrityje. Be Palangos centre esančių kapinių, tokie karių palaidojimai yra Doviluose, Gargžduose, Salantuose ir kitur.

Nenori S.Nėries gatvės

Pasak V.Čepo, kiek kitokių, bet klaidinančių užrašų uostamiestyje – apstu.

"Pradėkime nuo to, jog gatvė, besidriekianti palei jūrą ir vedanti į Girulius, vadinama Pamario gatve. Kur čia logika? Ji savo vardą gavo dar sovietmečiu ir jį vertėtų keisti. Tačiau tokie siūlymai dažniausiai sulaukia pasipriešinimo iš gyventojų ir juridinių asmenų, nes gatvės pavadinimo keitimas susijęs su finansiniais rūpesčiais keičiant adresus", – pastebėjo tarybos narys.

Diskusijos netyla ir dėl Juliaus Janonio ir Salomėjos Nėries gatvių pavadinimų.

"Daug kas puola Paryžiaus Komunos gatvę. Bet iš tiesų terminas "komuna" mums kalba apie patvaldystės nuvertimą. Daugelis priekaištauja dėl Komunarų gatvės, o nė vieno adreso šioje gatvėje nėra. Tai tik dviejų gatvių junginys", – pastebėjo V.Čepas.

O štai dėl S.Nėries gatvės dalis klaipėdiečių neatlyžta ir spaudžia valdžią keisti jos pavadinimą.

"Kaip žiūrėsime į S.Nėrį? Ar kaip į "tarybinės saulės" gabentoją ar kaip į poetę? Aš manyčiau, jog ji verta atminimo kaip poetė. O dėl J.Janonio gatvės pavadinimo, manyčiau, diskusijų neturėtų būti. Jis juk 1918 metais po traukiniu papuolė. Ateina žmonės ir man aiškina ar rašo laiškus, kad esą J.Janonis žmones trėmė. Na, nebuvo tokių dalykų tuo laiku. Absurdas. Net Komunistų partijos čia dar nebuvo. Jis buvo poetas, gal kiek proletarinius eilėraščius rašė, bet sovietai jį pasisavino kaip sovietinį poetą", – nuomonę išsakė V.Čepas.

Užkliuvo ir žvaigždė

Kartais diskusijos apie ideologinius dalykus padvelkia ir visišku absurdu.

"Tvirtinant Klaipėdos herbą, buvo arši kova dėl žvaigždžių jame. Penkiakampės žvaigždės užkliuvo kunigui Alfonsui Svarinskui, kuris anuomet buvo Heraldikos komisijos narys. Mes mėginome aiškinti, kad tai su sovietais nieko bendro neturi, žvaigždė – navigacijos simbolis. Vartai ar atidarytos durys reiškia kvietimą apsilankyti šiame mieste. Kiekvienas simbolis turėjo savo reikšmę", – prisiminė V.Čepas.

V.Čepas retoriškai klausė, ar vadovaujantis panašia logika neturėtume uždrausti plaktuko ir kūjo bei raudonos spalvos?