Nugriūti gali bet kada

Į arboristus dėl minėtų ąžuolų, kurių kamienų apimtys siekia 336 ir 357 centimetrų, kreipėsi uostamiesčio savivaldybės atstovai. Šiuo metu tvarkomi parko želdinai, todėl norėta, kad specialistai įvertintų lapuočius ir pateiktų išvadas, ar juos reikėtų išsaugoti, kaip tai padaryti.

Šį kartą arboristai medžius tyrė nemokamai. Specialistai ąžuolus, kurių amžius gali siekti 150 metų, apžiūrėjo ketvirtadienį. Lapuočiai peršviesti tomografu, kad būtų pamatyta, kas yra jų kamienų viduje.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bakys tvirtino, kad šie medžiai yra labai pavojingi.

"Pagal septynbalę sistemą, kur 1–2 balai suteikiami nepavojingiems ar sąlyginai pavojingiems medžiams, 3–5 balai – vidutiniškai pavojingiems, o 6–7 balai – labai pavojingiems arba mirštantiems lapuočiams, abiem duočiau po 6. Vienam tik dėl to, kad auga ne prie tako. Priešingu atveju skirčiau septynis", – tvirtino pavaduotojas.

Tomografu nustatyta, kad medžių vidų stipriai pažeidęs puvinys. Vietomis sveikos medienos nėra ir prie žievės. Dėl šios priežasties medžiai dažnai neatlaiko savo svorio, tad gali pradėti smukti.

Specialistai net vizualiai pastebėjo, kad vienas ąžuolų jau ėmė smukti. Kito šaka gali bet kada nulūžti. Tada visas lajos svoris susikoncentruos vienoje pusėje, ir medis į ją pasvirs.

Pasak R.Bakio, lūžus šakoms, lapuotis grius. Kadangi kamienas stipriai pažeistas puvinio, šis procesas gali vykti žaibiškai.

"Kai puvinys pasiekia išorę, lapuotis nebetenka savo tvirtumo. Praktikoje taikoma trečdalio taisyklė. Medžio vienos ir kitos pusės sienelių storis turi būti ne mažiau kaip trečdalis skersmens. Jei ši taisyklė pritaikoma, medis dar laikomas toleruotinu", – tvirtino pavaduotojas.

Svarbi galima žala

R.Bakys atkreipė dėmesį, kad vienareikšmių rekomendacijų, ką daryti su tokiais medžiais, nėra.

"Kiekviena savivaldybė turi savąsias, priklausomai nuo medžių, jų rūšių. Taisyklėse yra numatyta daug kriterijų. Jomis ir naudojamasi bei priimamas sprendimas", – teigė pavaduotojas.

Anot R.Bakio, vienas medžių vizualiai atrodo kur kas prasčiau už kitą. Tačiau pastarąjį dar būtų galima išsaugoti. Geriau atrodančiojo būklė realiai yra kur kas prastesnė. Būtent jis pradėjo smukti.

"Vienas žmogus gali sakyti, kad medį reikia saugoti dar kelerius metus, kitas – kad jis pavojingas, gali bet kada nugriūti. Ir abu jie bus teisūs. Vienintelis dalykas, kurį reikia įvertinti, ar nugriuvęs medis gali kažką sužaloti, sugadinti. Tai vienas svarbiausių faktorių", – pabrėžė pašnekovas.

R.Bakys akcentavo, kad Stelmužės ąžuolo būklė yra dar prastesnė nei šių ąžuolų. Skirtumas tik tas, kad jei pastarasis grius audros metu, nieko nesužalos.

"Čia yra miesto parkas. Sprendimas turėtų būti priimtas pagal griežtesnius kriterijus", – komentavo pavaduotojas.

Reikia įvertinti reikšmingumą

Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas tvirtino, kad laikinai bent vieną ąžuolų būtų įmanoma išsaugoti. Klausimas, kiek tai kainuos, ar išlaidos atitinka medžio vertę.

"Jei medis yra istoriškai reikšmingas, tada jokių svarstymų nėra. Tačiau jei jis eilinis, tik tiek, kad yra stambesnis nei kiti, kyla klausimas, ar verta jį saugoti", – tvirtino direktorius.

Mažiau pažeistą ąžuolą būtų galima sutvirtinti specialiomis jungtimis, tam tikrais būdais genint sumažinti viršūnių svorį ir suformuoti antrąją lają.

"Tačiau tai ne vienerių, o penkerių ar dešimties metų procesas. Be to, visos priemonės kainuoja. Žinoma, galima teigti, kad tokių medžių per vienerius metus neužauginsi. Jei šie augtų miesto pakraštyje, niekam netrukdytų, tada galima juos palikti ir nieko nedaryti. Tačiau čia yra judėjimas. Be to, reikia suprasti, kad ir medžiai turi savo gyvavimo laiką", – kalbėjo direktorius.

Taip pat specialistai pabrėžė, jog, nusprendus išsaugoti vieną ar kitą ąžuolą, pirmiausia reikėtų juos aptverti ir pastatyti ženklą, kad lapuočiai kelia grėsmę.

"Po parką vaikštantys žmonės gali ir nepamatyti tikrosios medžių būklės. Pajūryje, kur nuolat siaučia vėjai, šie ąžuolai – pavojingi", – teigė vadovas.

Miestuose situacija – tragiška

R.Žilinskas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdoje, kaip ir kituose šalies miestuose, padėtis, susijusi su medžiais, yra prasta. Pasak specialistų, uostamiestis eina teisinga linkme – vietoje senų, pažeistų, sergančių želdinių sodinami nauji.

"Dauguma jų pasodinti prieš 40–50 metų, kai Lietuvoje nebuvo jokios medžių priežiūros kultūros. Dabar turime padarinius – medžiai atrodo kaip šmėklos, yra pavojingi, aptekę ligomis, grybais, per anksti susenę", – komentavo direktorius.

R.Bakys pabrėžė, kad medžiais būtina pradėti rūpintis, kol jie dar yra jauni. Reikia taisyklingai formuoti lają, kad apkrovos būtų tolygios.

"Viskas priklauso nuo skiriamų lėšų. Tokiuose garsiuose žaliuosiuose miestuose kaip Helsinkis, Stokholmas tas darbas vyksta nuolat. Dėmesys kreipiamas ne į gaisrų gesinimą, kaip šiuo atveju, bet į visą medžių priežiūros sistemą. Jei orientuosimės į jaunų medelių genėjimą, ateityje išvengsime brangiai kainuojančių problemų", – patikino pavaduotojas.

Specialistai pabrėžė, kad miestams derėtų įsivertinti visų savo medžių būklę.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė informavo, kad dabar dėl ąžuolų Treko parke bus laukiama oficialių specialistų išvadų. Tada bus sprendžiama, ką daryti.

Pasak vedėjos, mieste augantys medžiai yra inventorizuoti. Įvertinta ir jų būklė, bet tik vizualiai.

"Vidaus specialiais aparatais netyrėme. Tai daug kainuotų. Ateityje planuojame pirkti paslaugą, kad, prieš pradedant želdinių tvarkymo darbus vienoje ar kitoje vietoje, šie būtų ištirti", – sakė vedėja.