Kamšatimis pasižymėjęs savaitgalis pagal perkeltų transporto priemonių ir keleivių skaičių iš Klaipėdos į Smiltynę ir atgal šį sezoną buvo rekordinis. Tradiciškai į uostamiestį žmonės plūsta ir per Žolinę. Tačiau prognozuojama, kad artėjantį savaitgalį apgultis nebus tokia didelė kaip šį.

Neišsisklaidė visą dieną

Dienraštis „Klaipėda“ jau rašė, kad karštąjį savaitgalį tiek Naujoji, tiek Senoji perkėla dirbo visu pajėgumu. Daugiausia keleivių į Smiltynę ir atgal Senojoje perkėloje perkelta šeštadienį. Šia paslauga naudojosi šiek tiek per 25 tūkst. žmonių.

Šio sezono rekordas pasiektas sekmadienį. Iš Klaipėdos į Smiltynę ir atgal buvo perkalta beveik 4,9 tūkst. mašinų. Šis skaičius – kiek didesnis nei penktadienį.

Transporto priemonių eilės Smiltynės pusėje pradėjo driektis prieš vidurdienį ir neišsisklaidė iki vėlaus vakaro. Jų ilgis siekė 2–3 km.

Pasak įmonės „Smiltynės perkėla“ generalinio direktoriaus Dariaus Butvydo, paskutinės transporto priemonės buvo perkeltos apie 23 val.

„Pats stebėjau eiles ir perdaviau informaciją dispečerinei, nes žmonės skambindavo ir klausdavo apie esamą situaciją. Norėjome suteikti tikslias žinias“, – pasakojo direktorius.

D.Butvydas pastebėjo, kad poilsiautojų įpročiai šiek tiek pasikeitę. Ankstesniais metais nusidriekdavo du kartus ilgesnės automobilių eilės. Jos siekdavo 4–6 km.

„Šį kartą jos buvo trumpesnės, bet neišnyko visą dieną. Panašu, kad žmonės važiavo tolygiai, o ne visi iš karto“, – spėjo direktorius.

Į Vilnių – 7 valandas

Vadovas pabrėžė, kad poilsiautojams eilėje prie perkėlos ilgiausiai reikėjo laukti iki 2 valandų.

„Nieko nuostabaus, kai toks transporto priemonių skaičius. Vieni mano draugai iš Klaipėdos išvažiavo 19 val., o Vilniuje buvo po 7 val. Pakliuvo į spūstį. Jokia infrastruktūra nėra pritaikyta tokiems srautams“, – komentavo direktorius.

Tačiau, anot D.Butvydo, tokia situacija yra visose šalyse. Net Vokietijos greitkeliuose vairuotojai stovi grūstyse.

„Tiesiog mes nesame prie to pripratę. Tai yra ekstremali situacija ir ją reikia iškęsti. Tokių savaitgalių Lietuvoje per metus būna du ar trys. Žinoma, mes raginame žmones į Nidą važiuoti ne automobiliais. Patariame plaukti katamaranu ar atvykti autobusu. Gal tada nebūtų spūsčių“, – svarstė vadovas.

D.Butvydas taip pat atkreipė dėmesį, kad panašios kamšatys, kaip ir Smiltynėje, susidarė ir ties išvaža iš Palangos.

„Jei mes dirbame tokiu greičiu kaip Palangos šviesoforas, vadinasi, viskas yra gerai. Kai tokie transporto srautai, situacija visur panaši“, – tvirtino vadovas.

Dėl karščio strigo įrenginiai

D.Butvydas džiaugėsi, kad užtikrinti tvarką Smiltynėje padėjo policijos pareigūnai. Šie informavo, kad žmonės buvo gana drausmingi.

„Vienas kitas buvo lygesnis už lygius ir važiavo prieš eismą, kad greičiau pasiektų perkėlą. Tačiau policijos pareigūnai tokiems išrašė baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pastebime, kad tokių pažeidėjų, palyginti su situacija prieš 4–5 metus, yra sumažėję“, – teigė direktorius.

Anot vadovo, kai nėra važiuojančiųjų prieš eismą ir lendančiųjų be eilės, automobilių kolona stovi ir juda natūraliai. Nekyla ir vairuotojų pykčio.

„Supranti, kad yra spūstis. Visi stovi ir juda vienodai. Pyktis kyla tada, kai tu stovi vietoje, o kažkas važiuoja pro šalį. Kuo ilgiau stovi, tuo labiau pradedi niršti. Tačiau didelių incidentų nebuvo. Labai piktų skundų taip pat negavome. Tai lietuviškos vasaros ypatumai“, – dėstė direktorius.

Per Žolinę žmonės paprastai taip pat plūsta į pajūrį. Tačiau, manoma, kad apgultis kitą savaitgalį bus mažesnė nei šį. Viena iš priežasčių – šventinis savaitgalis nėra ilgasis.

„Šis savaitgalis pasižymėjo tuo, kad tai buvo pirma karšta savaitė pajūryje. Tai žmones patraukė į pajūrį“, – atkreipė dėmesį direktorius.

D.Butvydas tvirtino, kad, esant apgulčiai, Naujojoje perkėloje dirbama be sustojimo. Savaitgalį keleivius plukdė trys keltai ir keturios įgulos.

„Kol buvo srautas iš Klaipėdos, keltai paimdavo automobilius ir viename, ir kitame krante. Tačiau apie 14–15 val. srautas iš Klaipėdos baigėsi. Tada vienas keltas transporto priemones priimdavo iš abiejų pusių, o du – tik iš Smiltynės. Paleisdavo Klaipėdoje ir važiuodavo atgal“, – pasakojo vadovas.

Senojoje perkėloje šią savaitę toliau dirbs po du keltus. Įprastai jų būna vienas.

„Žinoma, susidaro eilės ir prie kasų. Nieko nepadarysi. Dėl karščių perkaista ir aparatai. Tenka juos išjungti, kad atvėstų“, – komentavo direktorius.

Stabdė tilto remontas

Kaip ir prognozuota, sekmadienio vakarą sudėtingos eismo sąlygos buvo automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Ją užkimšo iš pajūrio namo grįžtantys žmonės.

Didžiausia spūstis vakare susidarė 193–203 autostrados kilometruose – ties aukščiausia automagistralės vieta, Kauno kryptimi.

Klaipėdos link važiavę vairuotojai pasakojo, kad automobilių eilė kartkartėmis siekė dešimt ar net keliolika kilometrų.

Grūstis susidarė dėl ties aukščiausia automagistralės vieta remontuojamo tilto. Eismas čia buvo draudžiamas pirmąja juosta. Tad vykusieji Kauno kryptimi turėjo persirikiuoti.