Statybininkams teks rūšiuoti stropiau

  • Teksto dydis:

Klaipėdoje gyventojų rūšiavimo įpročiai sparčiai gerėja. Apie tai byloja vis greičiau kiemuose pripildomi antrinių žaliavų – stiklo, kartono, plastiko – konteineriai. Tokią pat tendenciją pastebi ir regioninio Dumpių sąvartyno administratorius Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC): dėl stropesnio rūšiavimo iš viso regiono atvežamų komunalinių atliekų kiekiai kasmet sumažėja tūkstančiais tonų. Bet su į sąvartyną atgabenamomis statybinėmis atliekomis tendencijos priešingos. Kilus statybų bumui jų atvežama vis daugiau, ir, kas blogiausia, ne visada jos būna išrūšiuotos.

Rūšiuoti privalo visi

Klaipėdos daugiabučių gyventojai kiemuose turi 4 konteinerius skirtingoms atliekoms, o statybininkai dažniausiai pasistato vieną konteinerį ir viską sumeta į jį.

Pasitaiko, kad į sąvartyną bendroje krūvoje atgabenami plytų, blokelių likučiai, plastiko ir kartono pakuotės, medienos, metalo atliekos, užterštos talpyklės nuo glaistų ir kitų statybinių medžiagų.

Tačiau pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus visos išvardytos atliekos turi būti išrūšiuotos statybvietėje ir atiduodamos skirtingiems atliekų tvarkytojams.

„Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse parašyta aiškiai: visi atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis. Statybininkai išrūšiuotas atliekas privalo pagal sutartis atiduoti įmonėms, turinčioms teisę jas tvarkyti. Į Dumpių sąvartyną gali patekti tik inertinės atliekos ir netinkamos perdirbti, taip pat atskirai priimamas asbestas, bet atliekos turi būti tarpusavyje nesumaišytos“, – aiškino KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus vadovė Ramunė Šličienė.

Kaip reikia rūšiuoti?

Pasak KRATC ekologės, tausojant aplinką ir siekiant žiedinės ekonomikos tikslų, statybininkai atliekas turėtų išrūšiuoti bent į 5 skirtingas kategorijas.

Inertinės atliekos – tai betonas, plytos, keramika ir kitos atliekos, kuriose nevyksta jokie pastebimi fizikiniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai. Jas galima perdirbti, susmulkinti ir panaudoti kaip gruntą statybos darbuose. Jos yra priimamos Dumpių sąvartyne.

Antrinės žaliavos − pakuotės, popierius, stiklas, plastikas ir kitos tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos. Sąvartyno darbuotojų teigimu, polietileno plėvelė nuo pakuočių sudaro ypač didelę dalį į sąvartyną atvežamų statybinių šiukšlių. Bet jos turėtų būti perduodamos tvarkyti pakuočių organizacijų parinktiems tvarkytojams, o į sąvartyną nepriimamos.

Pavojingosios atliekos − tirpikliai, dažai, klijai, dervos, jų pakuotės ir kitos kenksmingos, degios, sprogstamosios, ėsdinančios, toksiškos, sukeliančios koroziją ar turinčios kitų savybių, galinčių neigiamai įtakoti aplinką ir žmonių sveikatą, taip pat sąvartyne nepriimamos, o turi būti perduodamos pavojingų atliekų tvarkytojams.

Komunalinės atliekos – maisto likučiai, tekstilės gaminiai, kitos buitinės šiukšlės, tvarkomos per vietinės rinkliavos sistemą. Tad derėtų kreiptis į savo savivaldybės atliekų sistemos administratorių. Jis turi pastatyti konteinerį ir išvežti atliekas pagal nustatytą tvarką.

Dar viena kategorija – netinkamos perdirbti atliekos. Tai izoliacinės medžiagos, akmens vata ir kitos panašios atliekos, pagamintos iš kelių medžiagų. Jas leidžiama šalinti sąvartyne.

„Dar kartą akcentuoju: negalima šių atliekų maišyti tarpusavyje ar su kitomis atliekomis ir medžiagomis“, – sakė KRATC ekologė.

Griežtina priėmimo tvarką

Praėjusią savaitę pagrindiniams Klaipėdos regiono statybinių atliekų vežėjams KRATC administracija išsiuntė raštus, raginančius atkreipti dėmesį į atvežamų atliekų sudėtį ir nepažeidinėti statybinių atliekų tvarkymo reikalavimų.

„Pirmiausia – tai neekologiška, nes tinkamos perdirbti atliekos turi būti perdirbamos. Taip pat mus nuolat kontroliuoja aplinkosaugos inspektoriai. Patikrinę sąvartyno kaupą jie nekart yra skyrę baudas mūsų darbuotojams ir įmonei už sąvartyne neleistinai pašalintas atliekas. Nors tikrai ne KRATC darbuotojai yra kalti, kad statybininkai nerūšiuoja atliekų jų susidarymo vietoje. O kaip priversti juos elgtis civilizuotai ir teisingai?“ – retoriškai klausė R.Šličienė.

Kai į Dumpių sąvartyną atvežtose statybinėse atliekose KRATC darbuotojai pastebi perdirbti tinkamų ar pavojingų atliekų, mašinos neįleidžiamos ir paprašoma sugrįžti perrūšiavus atliekas.

Negana to, kad išsiunčia raginimus ir griežčiau kontroliuoja, KRATC svarsto ir apie finansinius svertus – priimamų mišrių statybinių atliekų įkainių didinimą. Kituose šalies sąvartynuose statybinių atliekų priėmimas yra iki dviejų kartų brangesnis nei Klaipėdoje. Bet KRATC neketina didinti mokesčių visoms statybinėms atliekoms, o tik diferencijuoti jų įkainius.

„Atskirai išrūšiuotoms inertinėms atliekoms – betonui, plytoms, keramikai – bus taikomas mažesnis tarifas, o mišrioms statybinėms atliekoms – didesnis. Medieną jau dabar perdirbame didelių gabaritų atliekų apdorojimo aikštelėje, paverčiame kuru, ir jos priėmimas Dumpiuose bus pigesnis nei nerūšiuotų statybinių atliekų“, – kainodaros keitimo principus aiškino R.Šličienė.

Pasak ekologės, permainų tikslas – skatinti rūšiuoti tinkamas perdirbti atliekas. Iš esmės į Dumpių sąvartyną turėtų patekti tik neperdirbamos ir kitaip panaudoti netinkamos statybinės atliekos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių