Nieko nenutuokę pardavėjai "stebuklingą" vandens filtrą bandė įpiršti pačiam įmonės "Klaipėdos vanduo" generaliniam vadovui Leonui Makūnui. Šis, išklausęs pasakojimų apie prekės naudą, nunešė išfiltruotą vandenį į savo įmonės laboratoriją. Paaiškėjo, kad iš filtro ištekėjęs vanduo ne toks jau ir sveikas.
Skambino ir žmonai
Mergina, kuri pasiūlė ištirti jo namuose vandens kokybę, L.Makūnui paskambino prieš savaitę. Direktorius paklausė, kokiai organizacijai ši atstovauja.
"Į mane kreipėsi vardu. Iš pradžių prisistatė esanti iš ekologinės asociacijos. Paprašius patikslinti, pasakė Nacionalinės vandens kokybės asociacijos. Galiausiai pasakė, kad iš vienos įmonės", – prisimindamas šį atvejį stebėjosi vadovas.
L.Makūnas daug kalbėjusiai pardavėjai patvirtino, kad apie nemokamai atliekamus vandens "tyrimus" yra išties daug girdėjęs.
"Pamaniau, pažiūrėsiu, kas bus. Tad pardavėją sutikau priimti", – tvirtino generalinis direktorius.
Pasak vadovo, prieš tai filtrų pardavėjai skambino jo žmonai ir prašėsi į namus. Tačiau ši patarė geriau jų namuose vandens kokybės netirti.
L.Makūno teigimu, skambinusi mergina davė kitos darbuotojos – ponios Genovaitės telefono numerį. Sutartu laiku ši moteris atvažiavo ir atsinešė filtrą, kurį prijungė vonioje.
"Pirmiausia man užkliuvo, kad iš filtro išeina dvi žarnelės, bet vanduo teka tik iš vienos. Paklausiau, kas ten bėga. Tvirtino, kad nuotekos. Paaiškino, kad, norint gauti litrą filtruoto vandens, du litrai turi ištekėti į kanalizaciją. Tokie yra sistemos nuostoliai", – pasakojo vadovas.
Pateikė suklastotą dokumentą
Anot L.Makūno, kol vanduo buvo filtruojamas, viešnia pateikė įmonės "Klaipėdos vanduo" suklastotą vandens tyrimo protokolą, kuris neva atliktas 2009 m. rugsėjo 2 d.
Tą dieną tokio tyrimo nebuvo. Tuo metu net įmonės statusas buvo kitas, nei nurodyta pateiktame protokole. Minėtas tyrimas buvo atliktas 2003 m. vienai įmonei. Jo rezultatai buvo geri.
"Kai parodė suklastotą protokolą, darbuotoja pasakė, kad pažiūrėčiau, kokius nuodus geriu. Mane tai užgavo. Sakau, kad čia viskas yra žemiau normos ribų. Gal čia ne nuodai? Tačiau ji dar kartą pabrėžė, kad nuodai, nors vandens tyrimai buvo geri", – pasakojo vadovas.
Tada moteris pareiškė, kad pati išmatuos, kiek neva nuodų yra iš čiaupo tekančiame vandenyje.
"Išsitraukė prietaisiuką. Pamatavo. Aparatas parodė skaičių 260. Tačiau ką būtent parodė, neįvardijo. Tada išmatavo filtruotą vandenį. Aparatas rodė skaičių 20", – pasakojo L.Makūnas.
Naudojosi įtartinu aparatu
Įmonės "Klaipėdos vanduo" Geriamojo vandens tyrimo laboratorijos vedėja Irena Getautienė tvirtino, kad aparatu, kurį buvo atsinešusi filtrų pardavėja, nustatomas bendras druskų kiekis vandenyje.
"Jo norma vandenyje yra 2,5 tūkst. Tačiau apie tai pardavėjai nutyli. Jie naudojasi tuo, kad iš čiaupo ištekėjusio ir filtruoto vandens matavimo skaičiai žymiai skiriasi", – pabrėžė vedėja.
L.Makūnas nieko neįtariančios savo viešnios paklausė, ar prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir kur yra tai žymintis lipdukas.
"Manau, kad šis matuoklis naudojamas neteisėtai. Kiekvienas prietaisas, kuriuo kas nors matuojama, turi būti metrologiškai patikrintas. Įtariu, kad tai specialiai filtrus parduodančios kompanijos užsakytas prietaisas, kad būtų galima žaisti skaičiais", – svarstė vadovas.
Mandagiai išklausęs paskaitą apie filtrų teigiamas savybes, L.Makūnas pardavėjai prisistatė, kas toks yra. Viešnią jis išlydėjo, o filtruotą vandenį nunešė ištirti į laboratoriją.
Buvo lyg distiliuotas
Atlikus tyrimus, nustatyta, kad filtruotame vandenyje yra kur kas mažiau įvairių medžiagų, kurių įprastai būna vandenyje. Bendras jo kietumas atitinka distiliuoto vandens lygį.
Didžiausią nerimą sukėlė vandenilio jonų koncentracijos kiekis. Jis siekė 5,45 pH.
"Tai reiškia, kad vanduo – rūgštinis. Pagal higienos normą turi būti nuo 6,5 iki 9,5 pH. Jei jis siekia 7, tai vanduo yra neutralus – nei rūgštinis, nei šarminis", – atskleidė vadovas.
Anot L.Makūno, filtruotas vanduo buvo palygintas su jonizuotu. Pastarojo pH – net didesnis nei filtruoto ir siekė 6,1.
"Rūgštinis vanduo yra nuodingas. Jis naudojamas tik apsiprausti, nes dezinfekuoja. Tik labai retais atvejais tokį galima gerti. Be to, kietas vanduo yra sveikesnis nei minkštas. Tai, ką ponia Genovaitė įvardijo nuodais, yra mikroelementai, kurie būtini žmogui", – pabrėžė vadovas.
Kaina – 3,5 tūkst. litų
L.Makūnui darbuotoja tvirtino, kad pats filtras kainuoja 3,5 tūkst. litų ir teigė, kad jam garantija suteikiama 10 metų, o atlaiko 30 metų.
Įmonės "Klaipėdos vanduo" vadovas suskaičiavo, kad per metus aparatas atsieina 750 litų, įskaitant išlaidas jo priežiūrai. Jį naudojantiems asmenims litras geriamojo vandens kainuoja 0,2 lito.
"Tai nėra daug, jei žiūrėsi, kiek geriamasis vanduo kainuoja parduotuvėje. Tačiau kam klaipėdiečiams to reikia? Pas mus centralizuotai tiekiamas vanduo yra tinkamas gėrimui", – aiškino vadovas.
Anot L.Makūno, filtravimo sistemos nėra blogos, tačiau jas reikia naudoti gyvenvietėse, kur vandens kokybė bloga. Taip pat svarbu nustatyti, kokių medžiagų vandenyje yra, o ne tikėti kokiu nors atneštu įrenginiu.
"Reikia, kad filtras šalintų ne viską, o tai, ko yra per daug", – tvirtino vadovas.
Apsimeta įmonės darbuotojais
Laboratorijos vedėja I.Getautienė pastebėjo, kad dabar žmonės, kuriems siūlomi filtrai, yra protingesni. Prieš pirkdami kai kurie pasiskambina pasiklausti, ar tiesa, ką pasakoja pardavėjai.
"Esu sulaukusi skambučių iš filtrų pardavėjų, kodėl dezinformuoju žmones, kad nereikia filtrų. Tada klausiu: kodėl aš turiu meluoti? Juk kietesnį vandenį, kuriame yra mineralų, gerti sveikiau. Pardavėjas sako: "Bet esant minkštam nepriverda arbatinukas". Tačiau žmogus juk ne arbatinukas", – pabrėžė vedėja.
I.Getautienė prisiminė, jog anksčiau filtrų pardavėjai prisistatydavo įmonės "Klaipėdos vanduo" atstovais, aiškindavo, kad atlieka nemokamus vandens tyrimus.
"Labai patogu taip prisistatyti. Juk privačios įmonės atstovų niekas nenori įsileisti, o įmonės "Klaipėdos vanduo" gali. Mes vandens tyrimus atliekame tik tada, kai kreipiasi patys žmonės. Jokių nemokamų akcijų neorganizuojame", – aiškino vedėja.
Naujausi komentarai