„Nėra ką pasakoti“
Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė, paklausta apie stintų žvejybą, neslėpė, kad kol kas apie tai nėra ką pasakoti.
„Ledas ant Kuršių marių yra apie 60 cm, kai kurių įmonių žvejai bandė įleisti tinklaičius stintoms po ledu, bet nieko nepagavo. Stintos Kuršių mariose dar nepasirodė. Gal priekrantėje kita situacija, nes pirmiausia jos ten atplaukia, o tik po to – pas mus. Jei priekrantėje stintų nebus, nebus ir pas mus“, – neabejojo S. Jakubauskienė.
„Lampetros“ vadovės teigimu, po suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) pastatymo, srovės mariose pasikeitė, tad pastaruosius 10 metų stintos į Nemuno žemupį nebeatplaukia ir nukeliauja į Kaliningrado sričiai priklausiančią Kuršių marių pusę.
„Stintų žvejyba Nemuno žemupyje sužlugdyta. Manyčiau, tai tiesiogiai susiję su kanalo išgilinimu. Anksčiau, įplaukusios į marias, stintos lūkuriuodavo tinkamos temperatūros nerštui ir tada pasukdavo į mūsų upes – Skirvytę, Atmatą. O po SGD atsiradimo, nuo 2015 m. drastiškai sumažėjo stintų sugavimai. Kai vidutiniškai žvejai mariose per metus sugaudavo 150–200 t stintų, tai pernai pagavo vos 300 kg“, – teigė S. Jakubauskienė.
Po 2015 m., kai pirmąkart po ilgo laiko taip drastiškai sumažėjo stintų pagavimai, žvejai dar tikėjosi, kad jos sugrįš, kad tai su kanalo išgilinimu nesusiję, tačiau šių žuvų pastaraisiais metais daugiau neatsirado.
„Dabar jau ir mokslininkai pripažįsta, kad po šių permainų mariose, stintos, veikiamos labai stiprios povandeninės srovės, plaukia tiesiai į Rusijos pusę, neužklysdamos į Nemuno žemupį. Bet šiemet tikimės stebuklo. Šiais metais po ilgos pertraukos vėl užšalo Kuršių marios, gal jos sugrįš. Šiemet yra labai storas ledas, ir vandens temperatūra stintoms turėtų būti tinkama. Bet pirmiausia jos turi pasirodyti priekrantėje. Tiesa, buvo metai, kai ir priekrantėje, ir mariose, ir Nemune vienu metu žvejodavome“, – prisiminė S. Jakubauskienė.
Pasakojama, kad yra buvę metų, kai nežinia dėl kokių priežasčių, stintos net neužsuko į marias ir gėlo vandens nerštavietes, o nuplaukė priekrante tolyn į pietus.
Paaiškės per dvi savaites
Jūros tyrimų instituto mokslininko Arvydo Švagždžio, tyrinėjančio stintų būklę visame Baltijos regione, teigimu, stintos atsitraukia į šiaurę.
Kodėl jų sumažėjo Lietuvos vandenyse, priežasčių veikiausiai ne viena – tam esą galėjo turėti įtakos ir darbai Klaipėdos jūrų uoste (esą stintoms didelį poveikį turi net ir triukšmas uoste), ir permainos Nemune pas mūsų kaimynus, ir klimato poveikis.
„Išėjo taip, kad vanduo Baltijos jūroje labai atšilo, kalbant nuo 2012 m., kai dar buvo dideli stintų sugavimai. 2018–2019 m. laimikiai ėmė mažėti ir praeitais bei užpraeitais metais visai žiemos nebuvo, tai, matyt, atsirado ta stintų karta, kuri į mūsų vandenis beveik neužklysdavo neršti. Ši žiema parodys, ar greitai stintos reaguoja į klimato pokyčius“, – kalbėjo A. Švagždys.
Stintų gausa Lietuvos vandenyse labai priklauso nuo vėjo. Papūtus vakarų vėjui, į marias atplukdomas sūrus vanduo iš jūros.
Jei papučia nuo kranto, vėl viskas pasikeičia.
Atsiranda stiprūs svyravimai, o stintos reaguoja į pasikeitusio vandens kokybę.
„Tikėtina, kad jos gali ir nerasti kelio į marias, nes jūros vartai pailgėjo, o stintos migruoja palei priekrantę, giliai jūroje jų nėra tiek daug. Žmogaus kišimasis į aplinką, kalbant apie stintas, gamtai duoda tik neigiamą rezultatą“, – kalbėjo A. Švagždys.
Daug kas priklausys ėmus tirpti ledui, esą šie metai netipiniai, pastaroji tokia žiema buvo 1996 metais.
Ar sulauksime stintų mūsų vandenyse, paaiškės per dvi savaites. Pirmieji signalai ateis iš Šventosios žvejų.
„Stintos, mano nuomone, yra labai greitai migruojančios žuvys. Jos prieš srovę per parą sugeba nuplaukti iki 15–20 km, o srovė pavasarį būna stipri. Kai nėra srovės, jos per parą gali numigruoti 30–50 km. Tai tikėtina, kad Baltijos pakrante nuo Šventosios iki Kuršių marių jos gali atplaukti ir per parą. Tačiau bet kuris vienas veiksnys gali labai daug nulemti. Bet jei dabar vėl spūstelės šalčiai, migracija gali sustoti“, – kalbėjo mokslininkas.
Ši žiema parodys, ar greitai stintos reaguoja į klimato pokyčius.
Šiaurėje – intensyvi žvejyba
Ichtiologo teigimu, pastaruosius kelerius metus Šiaurinėje Baltijos dalyje vyko labai intensyvi stintų žvejyba – ir Rygos įlankoje, ir Suomių įlankoje.
„Remiantis Rusijos spauda, prie Sankt Peterburgo buvo pagauta apie 1,5–2 tūkst. tonų stintų. Suomijoje pagauta apie 2,5 tūkst. t. Ši populiacija patyrė labai didelį spaudimą. Jei tokie pat pagavimai ten bus ir šiemet, tai stintos veikiausiai nemigruos, nes jų tiesiog labai mažai liko. Bet labai tikiu, kad jos atplauks, nes jų migracija kol kas didesnė nei praėjusiais metais“, – teigė A. Švagždys.
Ichtiologas vos prieš kelias dienas grįžo iš Suomijos regiono, kur dabar vyksta intensyvi stintų žvejyba.
„Ten dar stintų yra daug. Suomiai jas gaudo efektyvesniais būdais – didžiulėmis gaudyklėmis, net nenaudoja rankų darbo, žuvis į laivelius susiurbia specialiais siurbliais, paskui jas gabena tiesiai į gamyklą. Galiausiai tas stintas jie parduoda mums. Žvejyba ten labai intensyvi, be to, Suomijoje ir daug ilgesnis stintų žvejybos laikotarpis“, – pasakojo mokslininkas.
A. Švagždys kalbėjo su šios gamyklos vadovais. Vien pernai pavasarį gamykla iš žvejų supirko 500 tonų stintų, kita gamykla supirko tūkstantį tonų.
Nėra žvejybos reguliacijos
„Suomių spaudoje teko skaityti, kad vietos mokslininkai planuoja konstruoti kažkokius tralus stintoms gaudyti. Ką reiškia tokia intensyvi stintų žvejyba šiaurinėje Baltijos dalyje mums? Mums yra blogai, nes jų mūsų vandenyse nebebus. Stintų populiacija mažėja ir jos laikysis ten, kur joms palankiausios sąlygos o kai populiacija labai didelė, ji plačiai pasklinda“, – teigė tyrinėtojas.
Maža to, nei Latvijoje, nei Suomijoje nėra nustatomos stintų sugavimo kvotos. Ten jas galima gaudyti, kiek norima, bet kokiais įrankiais.
„Suomiai stintas laiko antrarūšėmis žuvimis. Jie jų net nevalgo, žvejyboje, mėgėjai pagavę, nesineša jų namo, kiek teko matyti, atiduoda žuvėdroms. Iš stintų jie gamina žuvų miltus ir šeria auginamas lašišas. Iš 5 kg stintų, paverstų pašaru, galima užauginti vieną kilogramą lašišos. Manyčiau, nėra labai protinga gaudyti žuvis Baltijos jūroje, kurios tinka maistui, bet iš jų gaminti žuvų miltus ir šerti kitas žuvis“, – kalbėjo A. Švagždys.
Mokslininko manymu, reikia kelti klausimą, kaip reguliuoti stintų žvejybos intensyvumą.
Taip pat esą reikėtų reguliuoti žvejybą visoje Baltijoje, ne tik atskirose šalyse.
„Jei aplinkybės leis stintas žvejoti šiaurėje, pagrindinėse jų mitybos buveinėse, tai mes tikrai prarasime šias žuvis, kaip svarbų verslo objektą“, – neabejoja A. Švagždys.
(be temos)
(be temos)
(be temos)