Reikalaus atsakomybės

Klaipėdietė Inga viena augina du pradinukus.

Mokykla, kurioje mokosi vaikai, streikuoja, pamokos nevyksta. Ir kiek tai truks, neprognozuojama.

"Teoriškai yra galimybė vesti vaikus į mokyklą, bet ką jie ten veiks? Filmukus žiūrės visą dieną? Situacija absoliučiai nenormali, privalau samdyti auklę arba imti nemokamų atostogų. Abiem atvejais patirsiu finansinių išlaidų ir nemenkų, kas man visa tai kompensuos?" – klausė moteris.

Kitas tėvas nusiteikęs dar aršiau, nors teigia  suprantantis mokytojų blogą situaciją, bet, esą kuo dėti vaikai, kurie pagal Konstituciją turi teisę į mokslą, beje, kaip ir mokytojai turi teisę streikuoti.

Kodėl valstybė neužtikrina mūsų vaikams galimybės mokytis?

"Galvoju apie ieškinį teisme. Kodėl valstybė neužtikrina mūsų vaikams galimybės mokytis? Kodėl mes, visi piliečiai, mokantys mokesčius ir išlaikantys tokią armiją valstybininkų, turime kentėti Vyriausybės negebėjimą neutralizuoti jų pačių sukelto chaoso švietimo srityje?" – piktinosi klaipėdietis.

Būtų beprecedentis atvejis

Ieškinys teismui dėl pedagogų streiko sukeltų nepatogumų ir dėl to atsiradusių išlaidų tėvams būtų beprecedentis atvejis Lietuvos teismų istorijoje, tačiau tokia tikimybė labai reali.

Advokatas Osvaldas Martinkus teigė, kad kreiptis į teismą visada galima. Tačiau esą teisininkas dar turėtų gerai pagalvoti, kas turėtų būti atsakovas.

"Suprantu, kad šis klausimas pirmiausia yra principo reikalas: "Aš esu nekaltas, dėl to patiriu išlaidų, tegul man atlygina." Tik štai klausimas, kiek žmogus nori atgauti tų pinigų ir kiek tai kainuos, kad jis juos atgautų? Yra tokių principingų tėvelių, kurie nusiteikę tokiems dalykams, bet ką jie iš to laimės? Gali būti, kad teismas nepripažins tokių išlaidų pagrįstomis ir būtinomis", – dėstė advokatas.

Anot O.Martinkaus, mokytojai streikuoja juk ne šiaip sau. Ir dėl to kaltos ne mokyklos, ir ne mokytojai, o Švietimo ir mokslo ministerija.

"Pilietiškai žiūrint, paduoti į teismą valstybę dėl mokytojų kilusio streiko ir nemokomų mokinių, yra sveikintinas dalykas. Tai būtų papildomas spaudimas valdžiai reaguoti į esamą situaciją ir ją spręsti, juk valdžios funkcijos ir jos pareigos užsiimti vadyba, o mes matome, kad ta vadyba buksuoja. Ir jei kada nors ministras asmeniškai turėtų padengti tėvų patirtus nuostolius, tada gal kas nors pajudėtų", – mano advokatas.

Bylinėtis ketina ir profsąjungos

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto skyriaus vadovė Laima Juknienė pabrėžė, kad nuo rugsėjo 1-osios mokyklose startavo dvi reformos – ir nauja mokytojų apmokėjimo sistema, ir klasės krepšelio modelis.

Visa tai po ilgo nesusikalbėjimo bei priešpriešos su ministerija ir tapo stimulu pedagogų streikui.

"Jau kai klasės krepšelio modelis buvo išmėginamas penkiose Lietuvos savivaldybėse, matėme, kad jis turi nemažai trūkumų. Mes ne kartą iš ministerijos reikalavome to klasės krepšelio analizės, tačiau į tai nebuvo sureaguota, bet įdiegta dar ir nauja mokytojų apmokėjimo tvarka. Manyčiau, dėl to krepšelio Klaipėdos mokyklos labai nukentėjo, nes pas mus šita tvarka nepasiteisino", – įsitikinusi L.Juknienė.

Klaipėdiečiai rašė ne vieną raštą į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl kilusių neaiškumų – ir dėl darbo grafikų, ir dėl darbo laiko.

Profsąjungų advokatas yra išsiuntęs užklausimą ministerijai, tačiau per mėnesį atsakymo taip ir nesulaukė.

"Šią savaitę tarsimės, ar reikėtų ministeriją paduoti į teismą už neatsakymus. Man tai neįsivaizduojamas dalykas. Tai yra patyčios prieš mokytojus, kitaip tokio ignoravimo pavadinti negaliu", – piktinosi L.Juknienė.

Vaikai – bandomieji triušiai

Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė pabrėžė, nors kai kurie mokinių tėvai nepatenkinti mokytojų streiku, tačiau didžioji tėvų dalis jį palaiko.

"Mes matome, kad mokytojai patiria nuolatinį stresą, pervargę, galiausiai ir mes, tėvai, nebežinome, ko tikėtis kiekvienais metais rugsėjo pradžioje, nes nuolat kas nors keičiasi. Yra visiška nežinomybė dėl ateities, tai kelia mums nerimą, nes mūsų vaikai virsta bandomaisiais triušiais, o už nepavykusius bandymus niekas neprisiima atsakomybės", – tvirtino A.Zarambienė.

Anot jos, bandydami sutaupyti šiandien, aukojame savo vaikų ateities perspektyvas.

"Ir dabar, kai vyksta streikas, ministerijos nenoras kalbėtis su žmonėmis, kurie turi savo siūlymų, tėvams kelia  nerimą. Mes palaikome mokytojų streiką ir manome, kad mokytojai elgiasi teisingai, kovodami su sistemos ydomis, taip parodydami ir vaikams, kad demokratinėje valstybėje kiekvienas jos pilietis gali ir turi kovoti, matydamas neteisybę ir negeroves. Mes suprantame tėvų nerimą dėl streiko mokykloje, bet reikia suprasti, kad tik susivieniję kartu galime reikalauti ir kitokio požiūrio į kiekvieną vaiką, ir kitokio švietimo", – kalbėjo A.Zarambienė.

Streikuoja vis daugiau mokyklų

L.Juknienės teigimu, streikas – kraštutinis sprendimas, nes visos derybinės formos su ministerija jau buvo išsemtos.

Iki vakar dienos Klaipėdoje streikavo 650 mokytojų iš 20 ugdymo įstaigų, savaitės pabaigoje streikuojančių pedagogų turėtų būti 984.

Skaičiai gali keistis. Iš viso Klaipėdos mokyklose dirba apie pusantro tūkstančio mokytojų.

"Pritarti streikui gali tėveliai, o mokytojai pagaliau turi suprasti, kad mes tikrai esame duobėje ir turime iš tos duobės išlipti", – pabrėžė L.Juknienė.

Klaipėdoje algos mažėjo

Esą buvo akivaizdu, kad naujai švietimo reformai Klaipėdai reikėtų papildomų lėšų, tačiau ministerija į tai nereagavo.

"Iš tų Vyriausybės skirtų papildomų etatinio apmokėjimo 17,4 mln. eurų Klaipėdai teko tik du procentai, kai Vilniui – 9 procentai, Kaunui – 10 procentų. Klaipėda po šitos reformos labiausiai ir nukentėjo dėl šitos netinkamos finansavimo sistemos", – tvirtino L.Juknienė.

Teigiama, kad nepasiteisino ir etatinio apmokėjimo modelis.

Pavyzdžiui, Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir profesinės sąjungos vadovė Lilija Bruškienė šiemet turi 2 pamokomis daugiau nei pernai, o uždirba 27 eurais mažiau.

"Mano asmeniškai atlyginimas šiemet sumažėjo 110 eurų. Aš turiu 25 kontaktines valandas, turiu auklėjamąją klasę ir neturiu etato", – atviravo L.Juknienė.

Ir tas mokytojų algų mažėjimas, nors ministerija tvirtina priešingai, bent jau Klaipėdoje esą – masinis reiškinys.

Būtent todėl yra pavojus, kad kitais metais nebeliks mokytojų, dirbančių su dvyliktokais, nes pagal dabartinę apmokėjimo sistemą mokytojų, dirbančių su abiturientais, apmokėjimas yra pats mažiausias.

Protestas persikels į gatves

Rytoj 50 Klaipėdos mokytojų delegacija vyks į mokytojų suvažiavimą Vilniaus mokytojų namuose, o penktadienį ketina mitinguoti.

Todėl ir visi klaipėdiečiai, palaikantys mokytojus, 13.30 val. kviečiami ateiti į Atgimimo aikštę, į mitingą.

Galbūt gatvėmis vaikščiosime, rengsime piketą prie Seimo valdančiųjų "valstiečių" partijos būstinės.

"Kol kas nenumatoma jokių derybų, todėl kitą savaitę prie streiko prisijungs vis naujos ir naujos ugdymo įstaigos. Dar galvosime ir apie kitokias protesto formas. Galbūt gatvėmis vaikščiosime, rengsime piketą prie Seimo valdančiųjų "valstiečių" partijos būstinės Tiltų gatvėje ir panašiai", – planus išdėstė L.Juknienė.

Kada galėtų baigtis mokytojų streikas, kol kas neprognozuojama, nes jis yra neterminuotas, o ministerijos klerkai kol kas streikuojančiuosius ignoruoja ir su jais derėtis nesirengia, nors derybose tarpininkauti pasišovė geriausi aukštųjų mokyklų lyderiai, o ir švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nusiteikusios konstruktyviam pokalbiui.

"Mokytojai tik ir laukia tų derybų, laukia, kada galės grįžti dirbti. O kodėl mokytojai išeina į gatves? Nes su jais nesitariama, jų interesai ignoruojami. Ir dar visuomenei deklaruojant, kad viskas yra gerai, ir mokytojai patys nežino, ko nori. Šitas melas, šita reforma, kuri valstybei kainavo milijonus eurų, užuot pakėlus algas, tai tie pinigai išmesti veltui. Ir tai piktina labiausiai", – teigė L.Bruškienė.

"O už visas reformas yra atsakinga Vyriausybė, taip pat už dvyliktokų pasiruošimą egzaminams. Jie prisiėmė įsipareigojimą dėl švietimo sistemos, tai jie ir atsakomybę turi prisiimti", – įsitikinusi L.Juknienė.