Tai buvo ne pirmas aukšto svečio susitikimas su Klaipėdos vadovais. Gruodį jis dalyvavo perkelto paminklo prancūzų karo belaisviams, mirusiems kasant Karaliaus Vilhelmo kanalą, atidaryme.

Tada A.Cesiulis pakvietė iškilmėse buvusius Vokietijos ir Prancūzijos valstybių atstovus 2023 metais dalyvauti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimo renginiuose.

Gegužės 6–20 d. Baltijos jūroje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, vyksta tarptautinė nesprogusios amunicijos paieškos ir neutralizavimo operacija "Atvira dvasia 2022" (angl. "Open Spirit 2022"), tuo pat metu – ir tarptautinės narų išminuotojų pratybos "EODEX 2022".

Karinių jūrų pajėgų organizuojamuose mokymuose ir išminavimo operacijoje dalyvauja 13 karinių laivų, 9 narų išminuotojų komandos ir kiti specialistai iš 13 NATO šalių.

Tarp jų ir – Prancūzijos karinių jūrų pajėgų laivas "Cassiopee", dėl to Klaipėdoje viešėjo F.Lemoine.

"Kalbėjome apie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio renginius. Svečias klausė, ar gali būti kuo nors naudingas ruošiantis šiai sukakčiai. Gali būti, kad prancūzų kariai dalyvaus mūsų parade ar rikiuotėje, ta proga į Klaipėdos uostą atplauks prancūzų karo laivas. Jei teisingai supratau, jie gali net dalyvauti 1923 metų sausio 15-osios rekonstrukcijoje, vilkėdami istoriniais rūbais", – teigė vicemeras.

F.Lemoine prasitarė apie idėją Klaipėdoje pastatyti atminimo ženklą laikmečiui, kai Antantės valstybių vardu nuo 1920 m. vasario 15 d. iki 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos kraštą valdė Prancūzijos atstovas ir čia buvo įsikūrusi prancūzų įgula.

A.Cesiulis padėkojo svečiui už Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojams sudarytą galimybę ieškoti medžiagos Prancūzijos archyvuose, nors paprastai prancūzai nenoriai įsileidžia į juos svetimų valstybių žmones. Vėliau surinkta medžiaga buvo pristatyta klaipėdiečiams konferencijoje ir muziejaus surengtoje parodoje.