Nors Klaipėda sveikų miestų tinklo nare tapo beveik prieš porą metų, pasigendama realių šio projekto apraiškų kasdienybėje.
Vakar pristatant sveiko miesto projektą apgailestauta, jog kol kas nėra vieningo modelio, kaip turėtų būti dirbama.
Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Irina Rozova pasigedo konkrečių darbų, patvirtinančių, jog Klaipėda išties yra sveikas miestas. Ji esą kaip klaipėdietė tokių apraiškų kasdieniame gyvenime nematanti.
Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro atstovas Vytautas Valevičius patikino, kad į sveikesnio miesto įvaizdžio formavimą stengiamasi įtraukti kuo daugiau savivaldybės skyrių.
Į šią veiklą labiau norima įtraukti ir Klaipėdos universitetą. V.Valevičius apgailestavo, jog kol kas šis bendradarbiavimas labiau apsiriboja asmeninėmis iniciatyvomis.
Jo manymu, aukštoji mokykla galėtų padėti atlikti tyrimus, ieškant sąsajų tarp gyvenamųjų mikrorajonų ir klaipėdiečių sergamumo.
Komiteto narė Natalija Istomina paprieštaravo, kad neįmanoma nustatyti klaipėdiečių sergamumo pagal gyvenamuosius kvartalus – toks tyrimas nebūtų tikslus dėl pernelyg didelės gyventojų migracijos po miestą.
V.Valevičius siūlė, kad gyventojų sergamumą būtų galima nustatyti ir pagal žiurkių naikinimą mieste – esą kur jų išnaikinama daugiausia, ten ir sergamumas didžiausias.
Tarp nuveiktų darbų biuro atstovas paminėjo įgyvendintą bandomąjį projektą – ant viešojo transporto vienkartinių bilietų atsirado užrašas, informuojantis, jog Klaipėda turi sveiko miesto statusą.
Ateities planuose – rudenį organizuojama tarptautinė konferencija, kurioje dėmesys bus skiriamas sveiko miesto įvaizdžio gerinimui.
Socialinių reikalų komiteto nariai nusprendė, kad į rengiamą naują Klaipėdos strateginį planą sveiką miestą reikia įrašyti kaip prioritetą.
Svarstyta galimybė ir paskirti sveiko miesto projekto tiesioginį koordinatorių, atsakingą tik už šią veiklą. Šiuo metu ši veikla priskirta Klaipėdos visuomenės sveikatos biurui.
Prieš beveik porą metų uostamiestis papildė Pasaulinės sveikatos organizacijos sveikų miestų tinklą. Jis vienija 1500 pasaulio miestų, iš jų 95 Europoje.
Šiuos miestus vienija tai, jog politikai ir visuomenė sujungia savo jėgas sveikesnės bendruomenės dėlei.
Klaipėda pernai sulaukė sertifikato, patvirtinančio, kad nuo šiol ji yra sveikų miestų tinklo narė.
Narystė sveikų miestų tinkle Klaipėdai kasmet kainuoja apie 10 tūkst. litų.
Naujausi komentarai