Naujoji Vyriausybė nemano, kad už pavojingą objektą – suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdai priklauso kompensacija. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius įsitikinęs, jog skirti miestui uosto pelno dalį nebūtų teisinga, tačiau teigia, kad tokia jo pozicija nėra kategoriška.

Nustebino pozicija

Klaipėdos vadovus nustebino naujojo susisiekimo ministro viešai išsakytos mintys dėl uostamiestyje seniai laukiamos Valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisos.

Pagal ją dalis Klaipėdos miesto viešosios paskirties socialinių ir ekonominių projektų turėtų būti finansuojami iš kasmet pervedamos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pelno dalies.

Pataisa dar rudenį buvo pateikta Seimui, tačiau iki šiol nepriimta. O naujasis ministras pasisakyme žiniasklaidai teigė, jog tokia įstatymo pataisa būtų neteisinga kitų Lietuvos miestų, pavyzdžiui, Radviliškio ar Jonavos atžvilgiu.

„Tai jokiu būdu ne švaistymasis kumščiais ar ruošimasis karui, bet geranoriška, operatyvi reakcija į tam tikrą informaciją, kuri viešumoje nuskambėjo, kalbant apie ministro poziciją Uosto įstatymo pakeitimo atžvilgiu“, – tvirtino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Jo įsitikinimu, uostamiestyje situacija šiuo požiūriu skiriasi, palyginti su kitais miestais. V.Grubliausko teigimu, klaipėdiečiai tikrai nesiruošia stekenti uosto kažkieno kito sąskaita.

„Tačiau miestiečiai patiria tiesioginį uoste vykstančios veiklos poveikį. Kalbant apie buvusios vyriausybės įsipareigojimus, buvo susitarimas, kuris buvo fiksuotas ir aprobuotas. Jeigu dabar pozicija keičiasi iš esmės, tai reikėtų peržiūrėti anksčiau buvusius susitarimus“, – įsitikinęs meras.

Nemato išskirtinumo

Susisiekimo ministras R.Sinkevičius dienraščiui „Klaipėda“ vakar sakė iš tiesų nežinantis motyvų, kodėl Klaipėdai reikėtų skirti uosto pelno dalį.

Lietuvoje esą pavojingų ir gyventojams nepatogumų sukeliančių objektų yra ne vienas – ir Mažeikiuose, ir Jonavoje, ir Kėdainiuose, ir Akmenėje.

„Kalbant apie suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, jeigu jį statyti leidžia poveikio aplinkai vertinimas ir programa, tai jo pavojingumo lėšos miesto infrastruktūrai tvarkyti neatperka“, – tvirtino R.Sinkevičius.

Ministras teigė, kad šito konflikto nereikėtų labai gilinti. Esą Valstybinis jūrų uostas ir toliau galėtų remti miesto renginius, kai kurių infrastruktūrinių objektų įrengimą. Teigiama, kad tam turėtų būti sudaryta kokia nors bendradarbiavimo sutartis ar kažkas panašaus.

„Bet įtvirtinti įstatymu, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas privalo paremti miesto infrastruktūrą, neaišku, kokiems objektams ar renginiams ir dar privaloma tvarka, manau, kad būtų neteisinga“, – sakė ministras.

Tačiau pridūrė, kad tokia jo pozicija nėra kategoriška.

Tęstinumo nebus?

Buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas teigė nenorintis vertinti, ką pasakė ministras apie kompensacijas Klaipėdai dėl ypatingai pavojingo objekto atsiradimo uostamiestyje.

„Kiekviename mieste veikia objektai, kurie teršia aplinką, ir žmonės galėtų reikalauti kompensacijų. Čia būtų galima sakyti, kad Jonavoje yra trąšų fabrikas, Klaipėdoje – uostas, Radviliškyje – geležinkelio mazgas ir taip toliau. Bet toks palyginimas neteisingas“, – mano E.Gentvilas.

Kokia galimybė, kad naujoji Vyriausybė vykdys buvusios įsipareigojimus, jūrų uosto eksdirektorius nesiryžo spėti, tik pateikė Lietuvos politikai būdingą pavyzdį.

„2001 metais buvau laikinasis ministras pirmininkas. Sukirtome rankomis su būsimuoju premjeru Algirdu Brazausku dėl “Lietuvos dujų„ privatizavimo modelio. Kartu dalyvavome spaudos konferencijoje, kur A.Brazauskas pasakė, kad viskas bus taip, kaip sutarta. Įvyko kitaip. Ką aš galiu pasakyti?“ – teigė E.Gentvilas.