Susisiekimui Klaipėdoje – permainų nuojauta

Nurodė tris scenarijus

Dokumente, kuris, kaip pabrėžė jo rengėjai, yra daugiau patariamojo pobūdžio, didelis dėmesys skirtas esamai uostamiesčio susisiekimo sistemai ir atskirų jos elementų analizei.

Pavyzdžiui, atlikti miesto eismo srautų, greičių, transporto spūsčių ir laiko gaišties tyrimai. Išanalizuotos susisiekimo sistemos funkcionavimo pasekmės, aplinka, sistemos vystymo ir palaikymo išlaidos.

Studijoje įvertinta miesto logistika, nagrinėti klausimai, susiję su geležinkelių, viešojo ir bevariklio transporto, keltų Kuršių mariose bei Danės vidaus kelių plėtra.

Atsižvelgiant į atliktus tyrimus, analizes, buvo parengtas Klaipėdos miesto transporto sistemos modeliavimas. Pateikti ir trys susisiekimo sistemos vystymo scenarijai.

Netrūko aistrų

Pirmasis – neatliekami jokie veiksmai pokyčiams skatinti, antrasis – įgyvendinami tik kelių infrastruktūros plėtros projektai, o trečiasis numato įgyvendinti kelių infrastruktūros plėtros projektus bei taikyti darnaus judumo skatinimo priemones.

Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas patikino, kad geriausias variantas tas, į kurį įtraukiamos ir darnaus judumo priemonės.

Studijos rengėjams pristačius dokumentą netrūko karštų diskusijų. Uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė pastebėjo, kad dokumentas aprėpia maždaug 100 metų miesto susisiekimo sistemos plėtros planus, o rengiant jį reikia numatyti veiksmus dešimtmečiui.

Klaipėdos miesto tarybos narys Simonas Gentvilas teigė, kad dokumento rengėjai nepakankamai plačiai pristatė visus galimus scenarijus. Jis siūlė dokumentą svarstyti kitame posėdyje.

Finansinė našta – pakeliama

S.Gentvilas akcentavo, kad studijoje įvardyta visų numatytų darbų kaina, kuri siektų daugiau nei 200 mln. eurų, Klaipėdai yra per didelė.

„Tai yra du metiniai Klaipėdos biudžetai. Mes niekada „nepavešime“ tokių išlaidų“, – neabejojo politikas.

Studiją rengusios bendrovės „Eurointegracijos projektai“ atstovas Kęstutis Bruzgis tikino, kad visų numatytų darbų kainą didina pora didelių projektų, kuriems anksčiau žadėta valstybės pagalba, galima tikėtis ir ES paramos.

Be jų plano įgyvendinimas atsieitų maždaug perpus pigiau, o tai, anot jo, per 15 metų uostamiesčiui – pakeliamos išlaidos.

Numato daug pokyčių

Susisiekimo sistemai tobulinti buvo parengtas ir veiksmų planas, kurio realizavimas suskirstytas į tris atskiras dalis: trumpuoju laikotarpiu infrastruktūros vystymo projektai būtų įgyvendinami iki 2020 m., ilguoju – iki 2030 m., būtų taikomos ir darnaus judumo priemonės.

Minėtu trumpuoju laikotarpiu būtų įgyvendinti keli svarbūs projektai. Tarp jų – Statybininkų pr. pratęsimas per Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną iki kelio Nr. 141, naujo tilto per Danės upę ir Bastionų g. tiesimas, Danės g. pratęsimas iki Artojų g., Nemuno g. išvystymas, Jankaus g. nutiesimas, Pamario, Pajūrio, Klemiškės ir Tilžės gatvių rekonstrukcija.

Ilgojo laikotarpio infrastruktūros projektai orientuoti į Klaipėdos miesto transporto sistemos keitimą iš esmės.

Norima sudaryti galimybes mažinti krovininio eismo iš ir į jūrų uostą poveikį miesto gyvenamajai aplinkai ir eismui. Tarp projektų numatoma Baltijos pr. žiedinių sankryžų rekonstrukcija, išvažiavimo iš pietinės uosto dalies išvystymas, Švyturio g. tęsinio iki P.Lideikio g. nutiesimas.

Rengėjų teigimu, taikant darnaus judumo skatinimo priemones, numatyta dviračių infrastruktūros plėtra, koordinuotų šviesoforų sistemos diegimas suteikiant prioritetą viešajam transportui, viešojo transporto parko atnaujinimas, greitųjų ir priemiestinių autobusų maršrutų reisų tankinimas, viešojo transporto, bevariklio ir elektromobilių skatinimo edukacinės ir skatinamosios programos.

Aštri politikų ir studijos rengėjų diskusija tęsėsi bemaž porą valandų. Galiausiai sutarta, kad konkretūs sprendimai bus priimti rengiant bendrąjį planą.