Kuriasi tik draustiniuose

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija pranešė, kad šiemet Pajūrio regioniniame parke, Plocio rezervato ežero kolonijoje, suskaičiuota beveik 1,6 tūkst. kormoranų lizdų.

Lizdus ežero pakrantėje skaičiavo Klaipėdos universiteto ornitologas Julius Morkūnas su studentais.

Praėjusiais metais buvo 1 230 lizdų.

„Lizdų skaičius nuo 2022 m. svyravo tūkstančio ribose. Lietuvoje kormoranai gali gyventi tik saugomose teritorijose, nes visur kitur juos veja“, – patikino Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos specialistas Erlandas Paplauskis.

Tai, kad suskaičiuota keliais šimtais daugiau kormoranų lizdų, pasak E. Paplauskio, dar nerodo itin gausėjančios šių paukščių populiacijos.

„Privačiuose miškuose jie negali kurtis. Tam, kad šiems paukščiams pavyktų įsitvirtinti kokioje nors naujoje vietoje, iš pradžių jie toje teritorijoje įsikuria tik poilsio vietą. Jei paukščiui ten nesaugu, jis lizdo ten nesuks. Kormoranams leidžiama perėti tik draustiniuose. Kormoranų gyvenimas yra nepaprastai sunkus“, – pastebėjo E. Paplauskis.

Privačiuose miškuose jie negali kurtis.

Jau pirmais gyvenimo metais dauguma kormoranų žūsta tinkluose arba krenta nuo šūvių žuvininkystės ūkiuose.

Įsikūrė abipus ežero

Plocio ežero kolonijos ribos mažai plečiasi, nes juodalksniai daug geriau atlaiko pertręšimą paukščių ekskrementais.

„Iš pradžių kolonija buvo tik vienoje ežero pusėje, o dabar įsikūrė abiejose pusėse. Gamtos mastais tai yra stabili populiacija“, – paaiškino specialistas.

E. Paplauskis priminė, kad visuomenei formuojama neteisinga nuomonė, esą kormoranai tik kenkia ir nieko gero gamtai neduoda.

„Sąvokos „geras“ ar „blogas“ egzistuoja tik žemdirbio galvoje. Ekosistema tokio dalyko nežino. Tik žemdirbys galvoja, kad teisę gyventi turi tik tas gyvūnas, kuris yra naudingas. Dėl vyraujančio tokio požiūrio nyksta ekosistemos. Gyvybės rūšių nykimo tempas pasiekė katastrofinį lygį. Žmogui naudinga yra sveika ekosistema. O kormoranas yra tokios sistemos dalis“, – paaiškino E. Paplauskis.

Gaudo grundalus

Aplinkosaugininkai priminė, kad per 30 metų visoje Lietuvoje visi kormoranai savo ekskrementais nudžiovino maždaug tiek miško, kiek valstybiniuose miškuose yra leidžiama vienos dienos plyno kirtimo norma.

Didieji kormoranai jūroje minta daugiausia invaziniais juodažiočiais grundalais, sudarančiais konkurenciją vertingoms vietinėms verslinių žuvų rūšimis.

„Kormoranai minta tuo, ką jiems pavyksta sugauti. O grundalus jiems lengviausiai pagauti dėl šios rūšies žuvų kiekio“, – sakė E. Paplauskis.