Pereiti į pagrindinį turinį

Šventa mamos misija – vesti į darną

2012-05-05 05:00
Šventa   mamos misija – vesti į darną
Šventa mamos misija – vesti į darną / Vytauto Petriko nuotr.

Motinos dienos išvakarėse apie savo mamas kalbėję žinomi klaipėdiečiai vienbalsiai tvirtino: gyvenime mama – pats svarbiausias žmogus. Tik anksčiau mamas atimdavo karai ir okupacijos, o šiandien – emigracija.

Neįvertinti praradimai

Klaipėdietis finansų analitikas Gitanas Nausėda apie savo mamą sakė, jog ji – tas artimiausias žmogus, kuris puoselėjo labai daug vertybinių nuostatų gyvenime.

„Mama man labai brangi. Šiandien daug vaikų dėl emigracijos auga be motinų, manau, kad tai – tragedija tikrąja to žodžio prasme“, – teigė G.Nausėda.

Kai formuojasi vaiko santykis su aplinkiniu pasauliu, su draugais, giminaičiais, tėvais, o šalia nėra žmogaus, kuris parodytų tikrąsias vertybes, – didelis praradimas.

„Kai kalbame apie emigraciją, šitą procesą susiauriname iki ekonominių sąvokų. Manyčiau, kad ekonominiai praradimai šiuo atveju nepalyginti menkesni, nei dvasinė netektis. Juk vaikai, jaunesnioji karta po to neatsigauna labai ilgai, ir tai jiems padaro didelę žalą. Ko gero, dėl to kenčia ir patys tėvai“, – teigė G.Nausėda.

Iškreiptas vaizdas

Buvusi ilgametė Klaipėdos kūdikių namų vyriausioji gydytoja Irena Genytė, prisimindama savo mamą, kalbėjo: „Nepažįstu puikesnio žmogaus, nei mano mama. Ji spinduliavo ramybe, kantrybe. Mano tėvų šeimoje buvo didelė darna. Mama ir turėtų būti tikras kelrodis. Ji ir nekalbėdama, net nebyliai turėtų vesti vaiką per pasaulį ir jį apsaugoti“.

Gydytoja pripažino, kad ilgus metus vadovavo įstaigai, kurioje motinos vaizdas iškreiptas.

„Antra vertus, manau, jos – tikros vargšės. Gal gyvenimas taip lėmė, kad nuėjo šunkeliais, gal protėviai nulėmė jų likimą. Be abejo, jos patiria didelius nuostolius, nematydamos, nei kaip auga jų vaikai, nei kokius džiaugsmus ar skausmus patiria“, – tvirtino I.Genytė.

Teatro pradžia

Klaipėdietis teatralas Petras Bielskis sakė, kad tarp tų žmonių, kurie užaugo šeimose ir turėjo mylinčią mamą, ir tarp tų, kurie augo globos namuose, skirtumas yra mirtinas. Žmogus juk negali augti inkubatoriuje.

„Jei ne mama, gyvuliukas būčiau buvęs. Viešpatie, jei mamos neturėčiau, man viso pasaulio nėr. O kas man jį duos? Kas atjaus, paguos, kas suteiks džiaugsmą? Visi moraliniai dalykai juk atėjo iš mamos“, – neslėpė P.Bielskis.

Žinomas teatralas pasakojo, kad jo mama neturėjo išsilavinimo, bet buvo puiki kaimo giesmininkė.

„Ji yra viso mano kelio, mano teatro pradžia, potraukis į menus atėjo iš mamos. Mano mama turėjo labai gerą balsą, giedodavo visas žemaitiškas giesmes. Ji išugdė požiūrį į darbą, į gyvenimą, į bažnyčią. Viskas, ką gero esu gavęs, esu gavęs iš mamos“, – tvirtino P.Bielskis.

Klaipėdos S.Dacho mokyklos direktorė Elena Blažienė užaugo 6 vaikų šeimoje (E.Blažienė – politiko Vytauto Šustausko sesuo). Pasakodama apie savo mamą, ji taip pat kalbėjo tik šilčiausius žodžius.

„Nė vienas vaikas nėra pasakęs, kad mama mane mažiau mylėjo. Šito nebuvo, visi – ir vaikai, ir anūkai – jai buvo labai svarbūs. Ir mes visi šeši tarpusavyje niekada nesame susipykę, tai irgi tėvukų nuopelnas“, – tikino E.Blažienė.

Neįkainojamas palikimas

Spaustuvininkas Saulius Jokužys teigė, jog jo mama jį išmokė visuomeniškumo, kad reikia gyventi ne tik sau, išmokti dalytis, nebūti savanaudžiui. S.Jokužio mama buvo aktyvistė, visuomenininkė, garsaus Klaipėdos choro ilgametė seniūnė.

„Mama yra švenčiausia, kas tik gali būti, tik po to – visa kita. Ji švenčiau nei tėvynė, nei religija. Ir visa tai supranti tik kai subręsti. Kai atsimename, kiek mes mamas esame skaudinę, nepelnytai jas nukankinę savo poelgiais, veiksmais, žodžiais, tik po to suvokiame, kad turime tik vieną mamą“, – tikino S.Jokužys.

Visuomenininkas ir muziejininkas Dionyzas Varkalis apie savo mamą sakė, kad ji buvo labai apsiskaičiusi ir meilė knygoms bei literatūrai paveldėta iš jos.

„Mano mama skaitė labai daug knygų, tarp jų aš užaugau, ir tai dėka mamos. Prieškary nedaug žmonių kaimuose tebuvo, kurie knygas skaitė. Mama buvo siuvėja, o laisvalaikiu skaitydavo. Kai nuėjau į mokyklą, jau mokėjau skaityti ir rašyti“, – pasakojo D.Varkalis.

Mamos dėka namie visada būdavo daug visokių žurnalų, o pokary – draudžiamos literatūros. „Būtent tai padėjo suprasti okupantų brukamą melą“, – tikino D.Varkalis.

Graudi tema

Klaipėdietis aktorius Vytautas Paukštė pasakojo, jog svarbesnio žmogaus gyvenime nei mama neegzistavo, nors ilgą laiką buvo nuo jos atskirtas.

„Apie mamą – labai graudi tema. Jos vaizdas visą laiką – mintyse, jos kalbėjimas, jos auklėjimas, jos mokymas, kaip reikia gyventi, liko visam gyvenimui. Ir nieko brangesnio aš turbūt neturiu, išskyrus savo sesę, kuri tam tikru momentu perėmė ir motinos, ir tėvo vaidmenį“, – kalbėjo V.Paukštė.

Garsus aktorius tikina ir dabar prisimenantis mamos kalbas, jos pamokymus, gamintą maistą, jos ašaras.

„Atskirti mes buvome pokario metais. Buvo atimti namai ir šeima išblaškyta. Mama labai retai atvažiuodavo į kaimą, kur gyvenau. Atveždavo dovanėlių, parduodavusi tai, kas jai dar buvo likę iš tų laikų. Paverkdavome, paašarodavome ir išsiskirstydavome. O ką gi darysi?“ – neslėpė V.Paukštė.

Buvęs futbolo klubo „Atlantas“ vadovas Vacys Lekevičius, paklaustas apie mamą, taip pat pripažino, kad jam tai irgi labai skaudi tema.

„Mano mama mirė, kai buvau vos dvejų su puse metų. Augau su pamote, niekam nelinkėčiau tokio likimo. Mama yra labai didelė vertybė. Ji formuoja vaiką, ji duoda neįkainojamus dalykus, kurie išlieka visam gyvenimui“, – tvirtino V.Lekevičius.

Motinos diena – kasdien

Dar viena Klaipėdoje augusi aktorė Gražina Balandytė apie savo mamą kalbėjo kaip apie gyvenimo dovaną. Ir nors mama jau seniai mirusi, artistė su ja mintyse kalbasi kasdien.

„Ji gyveno dėl manęs, aš – dėl jos. Jai buvo labai svarbu, kad būčiau gera artistė, kad gerai vaidinčiau. Jai skyriau visus spektaklius, savo vaidmenis. Ji man atidavė visą gyvenimą“, – atviravo G.Balandytė.

O štai visą savo gyvenimą mamai pastaruosius šešerius metus aukoja klaipėdietis medikas Pragiedrulis Velička. Liūdnai juokaujantis, kad viską turbūt reikės surašyti į knygą.

„Jau šešerius metus slaugau mamą, atsisakiau didžiosios dalies savo darbų. Esu vienintelis sūnus. Išėjo taip, kad gyvenimo ratas apsisuko ir dabar esu prie ligotos mamos“, – teigė P.Velička.

Gydytojas tikino išgyvenantis dar vieną gyvenimo patirtį. Esą lig tol nežinojo, kas yra slauga, kol pats su tuo nesusidūrė.

„Neturiu pasirinkimo. Dabar vėl kartu su mama esame surišti savotiška virkštele. Motinos dieną čia mes vos ne kiekvieną dieną švenčiame, nes kiekviena išgyventa diena yra mūsų bendro gyvenimo“, – teigė P.Velička.

Komentaras

Vilma Mažeikienė

Psichologė

Kokią įtaką motina turi vaikui, regis, paprastas klausimas, bet kartu ir sudėtingas. Mama labai svarbus žmogus kūdikiui nuo pat gimimo. Ypač fizinis kontaktas su mama. Per šį santykį vaikas supranta, kaip pasaulis jį priima. Kadangi pirmaisiais vaiko gyvenimo metais formuojasi totalus pasitikėjimas aplinka, mamos buvimas garantuoja vaiko psichologinį saugumą joje. Kai vaikui gimus nėra šalia mamos, bet – kiti žmonės, jie negali pakeisti to, ką gali duoti motina. Vaikystė be mamos nereiškia, kad žmogus pasmerktas būti nelaimingas, čia labai daug priklauso nuo paties žmogaus. Jeigu jis prisiima atsakomybę už save, kad pats turi išsispręsti savo problemas, nekaltinant už nesėkmes kitų, tuomet jis suima gyvenimą į savo rankas ir kryptingai formuoja savo asmenybę. Tada išauga labai stiprūs žmonės. Bet atsiranda ir toks suvokimas, kai žmogus pajunta tuos savo kompleksus, atsineštus iš vaikystės, augus be mamos, ir jei dėl to ima kaltinti aplinką, be abejo, jis formuoja save kaip nelaimingą žmogų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų