Prieš trejus metus įvestas tamsos režimas tapo prakeiksmu uostamiesčiui. Vakarais ir naktimis Klaipėdoje tamsu bemaž visur – gatvėse, pėsčiųjų perėjose, daugiabučių namų kiemuose, todėl daugybė klaipėdiečių priversti jausti nuolatinį pavojų.

Bijo dėl saugumo

Siekiant sutaupyti, kas antras šviestuvas miesto gatvėse buvo išjungtas prieš daugiau nei trejus metus. Tačiau iki šiol tarnybos sulaukia klaipėdiečių klausimų, kodėl mieste vakarais vyrauja prietema.

Klaipėdiečiai ypač piktinasi, kad apšvietimo nėra daugiabučių namų kiemuose. Ne viename jų vakarais tvyro aklina tamsa. Gyventojai baiminasi dėl savo saugumo, kad tamsoje netykotų plėšikai.

Nesulaukę, kol žibintus įrengs savivaldybė, žmonės juos įsirengia savo lėšomis.

Įmonės „Vitės valdos“ direktorius Jevgenijus Sakovskis pasakojo, kad nemažoje dalyje kiemų įrengti apšvietimo nebuvo numatyta. Yra ir tokių, kur šviestuvai buvo įrengti, bet šių jau nebeliko.

Ypač daug problemų kyla senamiestyje esančių nedidelių daugiabučių namų kiemuose.

Šviestuvus įrengia patys

Tamsos neapsikentę gyventojai patys įrenginėja šviestuvus. Taip dažniausiai daro tie, kurie vėlai grįžta iš darbo arba kieme laiko automobilį.

„Apšvietimas kiemuose nėra pakankamas, ir dėl to trūksta saugumo. Tačiau nusprendus įrengti žibintus, tarp gyventojų kyla konfliktų, nes reikės mokėti ne tik už įrengimą, bet ir elektrą. Šviestuvų nenori tie, kurie nevaikšto vėlai ir neturi automobilių“, – pasakojo J.Sakovskis.

Anot jo, apšvietimo kieme įrengimas nekainuoja labai daug, brangiau atsieina išlaikymas.

Jei naktį bent 8 valandas degtų vienas žibintas, kuriame yra paprasta 250 vatų galingumo lemputė, per mėnesį tai atsieitų 26,4 lito. Norint gerai apšviesti kiemą, žibintus reikėtų įrengti prie kiekvienos laiptinės.

J.Sakovskio teigimu, šiuolaikinių halogeninių lempų išlaikymas atsieina penkis kartus pigiau, tačiau brangiau kainuoja tokių šviestuvų įrengimas – apie 330 litų.

„Jei yra mažas kiemas, galima įrengti apšvietimą su davikliais. Tačiau įrenginiai gali nesuveikti. Šiaip jau žibintas turi šviesti nuolat“, – aiškino vadovas.

Nusikaltėliai renkasi prietemą

Paradoksas, tačiau nusikalstamumas uostamiestyje šiemet, palyginti su praėjusiais metais, yra sumažėjęs.

Vis dėlto daugiausia nusikalstamų veikų įvyksta vietose, kurios neapšviestos.

„Nusikaltėliai tokias renkasi, kad juos būtų sunkiau atpažinti. Yra kiemų, kurie apšviesti, tačiau problemų kyla vadinamajame Žvejybos uosto, pietiniuose rajonuose. Šiose vietose yra daug tamsių kiemų. Tuose rajonuose įvyksta daugiau nusikalstamų veikų“, – tvirtino Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Andrius Leliuga.

Viršininkas teigė, jog prieš dvejus metus kreiptasi į savivaldybę, kad būtų pagerintas apšvietimas tose vietose, kur yra vaizdo stebėjimo kameros. Į prašymą buvo atsižvelgta, tačiau ne tiek, kiek reikėtų.

„Apšvietimą mieste reikėtų gerinti. Ypač dėl eismo“, – komentavo pareigūnas.

Dabar – kruvinasis laikotarpis

Klaipėdos kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas Mindaugas Džermeika pabrėžė, kad geras apšvietimas yra viena prielaidų, galinčių sumažinti nelaimių kelyje skaičių.

Pasak jo, ne kartą su savivaldybe kalbėta, kad reikia pagerinti pagrindinių pėsčiųjų perėjų apšvietimą. Tokių mieste yra apie 30.

Žibintų stulpai perėjose turėtų būti žemesni. Be to, reikėtų, kad lempos šviestų ne geltona šviesa, kaip dabar, o ryškia neonine balta. Tuomet perėjos labiau būtų matomos.

M.Džermeika teigė, kad labiau reikėtų apšviesti ir pagrindines gatves, kur yra intensyvus rytinis ir vakarinis eismas. Tai Taikos prospektas, Kauno, Debreceno, Kretingos, Naujoji Uosto gatvės.

„Kai buvo įjungti visi žibintai miesto centre, pranešimų apie čia įvykusias nelaimes sumažėjo. Prieš tai jų pasitaikydavo. Vis dėlto negalime sakyti, kad viskas priklauso tik nuo apšvietimo“, – dėstė pareigūnas.

Viršininko teigimu, dabar yra vadinamasis kruvinasis laikotarpis, kai tamsiuoju paros metu įvyksta daugiausia nelaimių.

„Jis prasideda spalio viduryje ir baigiasi, kai iškrenta pirmasis sniegas. Pernai tai buvo vėliau – gruodžio viduryje. Vairuotojams tai nepatogiausias laikas. Orai atšąla, slidu, lyja, tamsu, pėstieji nenešioja atšvaitų. Šiemet gali pasikartoti panaši situacija“, – įžvelgė M.Džermeika.

Neturi papildomų pinigų

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pabrėžė, kad prieš daugiau nei trejus metus apšvietimas pėsčiųjų perėjose ir kiemuose nebuvo sumažintas. Pasak vadovo, kai kur seni žibintai paprasčiausiai susidėvėjo.

Uostamiesčio valdžia yra paskaičiavusi, kad apšvietimo pagerinimas, jį įrengiant visuose neapšviestuose kiemuose, kitose vietose, atsieitų per 30 mln. litų.

„Tai maksimali programa. Minimaliam apšvietimo pagerinimui reikėtų 3 mln. litų. Tiek lėšų reikėtų investuoti, norint apšviesti įvažas į kiemus“, – aiškino L.Dūda.

Tačiau, anot direktoriaus, apšvietimui pagerinti lėšų nėra. 300 tūkst. litų buvo skirta tik praėjusiais metais. Šiemet tam pinigų skirta nebuvo. Panašu, kad lėšų apšvietimui gerinti nebus ir 2013-aisiais. Miesto biudžetas planuojamas tokio pat dydžio, kaip ir šiemet.

Išlaidas padidino šviestuvai

Iki šiol neaišku, kada bus įjungti visi gatvių žibintai mieste. Anot L.Dūdos, apie tai diskutuojama, bet didelių vilčių, kad tai bus padaryta artimiausiu metu, nėra.

Norint įjungti visus žibintus, papildomai reikia 1,6 mln.–2 mln. litų elektrai ir priežiūrai. Dabar per metus tam išleidžiama apie 5 mln. litų.

„Šviestuvus reikėtų įjungti, bet surasti tiek papildomų pinigų šiuo laikotarpiu sudėtinga“, – teigė L.Dūda.

Pinigų elektrai ir priežiūrai neužtenka ir šiemet. Papildomai prašoma skirti dar 400 tūkst. litų.

L.Dūda aiškino, kad pinigų pritrūko, nes jų buvo numatyta mažiau, atsirado ir naujų šviestuvų. Tokių yra 325. Savivaldybė turi mokėti už apšvietimą Dubysos ir Merkio gatvėse, arenos stovėjimo aikštelėje.

„Pastarosios išlaidos numatytos koncesijos sutartyje, ir nieko nepadarysi. Tačiau mes reguliuojame aikštelės apšvietimą. Kai nėra renginių, ji neapšviečiama“, – pridūrė direktorius.

Pasak jo, pėsčiųjų perėjų apšvietimui gerinti reikėtų 600 tūkst. litų. Tokios sumos taip pat nerandama.

Apklausa

Antanas, bedarbis

Mieste apšvietimo tikrai per mažai. Ypač naujuosiuose rajonuose. Dažnai sutemus tenka eiti per Atgimimo 20-mečiui skirtą parką. Ten labai tamsu. Nors žibintai įrengti, nėra nė vienos lemputės. Be to, palikti pliki laidai. Bet kada gali įvykti nelaimė. Apšvietimo trūksta ir kiemuose. Dabar anksti temsta, tai sugrįžti į namus būna tikrai baisu.

Indrė, studentė

Miesto centras, mano nuomone, apšviestas pakankamai, bet gyvenamuosiuose rajonuose šviesos yra per mažai. Rajone, kuriame gyvenu, vaikščioti nebijau, nes žinau, kur kas yra. Tačiau jei reikia eiti kitur, būna labai nejauku. Tada važiuoju taksi, kad būtų saugiau. Mieste šviesos tikrai galėtų būti daugiau.

Jonas, pensininkas

Apšvietimo miesto gatvėse man užtenka. Tamsiuoju paros metu mažai vaikštau. Namo, kuriame gyvenu, kiemas – taip pat gerai apšviestas. Žibintai jame įrengti seniai. Tai darėme ne mes, o savivaldybė. Didelių problemų dėl gatvių ir kiemų apšvietimo neįžvelgiu.