Dydis yra svarbus

Skaidrūs, į krūvelę sudėti kiaušinėliai užminė mįslę – daržininkai ėmė spėlioti, ar tai lietuviškojo, ar invazinio šliužo kiaušiniai? O gal sraigių ar kitų gyvių?

Vilniaus universiteto Biomokslų instituto asistentė Grita Skujienė paaiškino, kad svarbu atkreipti dėmesį į jų dydį.

„Dydis yra svarbu. Jei kiaušinėliai lašišos ikrų dydžio, spėčiau, kad jie didžiojo šliužo arba juosvojo šliužo“, – sakė specialistė.

Jei tai būtų sraigės kiaušinėliai, tikėtina, kad jie turėtų kietą kiautelį.

Tačiau ką reiškia, kad kiaušinėliai yra skaidrūs?

„Invazinio šliužo kiaušinėliai būtų taip pat balti, ne permatomi. Iš nuotraukos sunku nuspręsti, kokio dydžio kiaušinėliai. Jei maži, tai gali būti bet kokio dirvašliužio“, – paaiškino specialistė.

Lietuvoje aptinkama viena dirvašliužių gentis ir keturios jos rūšys – judrusis dirvašliužis, kuprotasis, daržinis ir tinkluotasis.

Remigijus Dailidė. Vytauto Petriko nuotr.

Katalogo nėra

Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė papasakojo, kaip išnaikinti šliužus savo kieme.

„Įdomūs kiaušiniai. Jei kažkam kilo minčių, kad tai rupūžių kiaušiniai, tai tikrai ne. Jos neršia vandenyje ir pavasarį, ne šiuo laiku. Sraigės kiaušinius priklijuoja, vadinasi, tikėtina, kad tai ne sraigių kiaušiniai. Kiaušinius dar deda sliekai, jų kiaušiniai būna gelsvai žalsvi. O štai šliužai kiaušinius deda antroje vasaros pusėje. Iš kiaušinių spalvos neįmanoma pasakyti, kokio tai šliužo kiaušiniai. Šliužų kiaušinių katalogo nėra“, – kalbėjo R. Dailidė.

Įdomūs kiaušiniai.

Nuotraukos autorė patikslino, kad sode kiaušinius rado sulipusius.

Paplito su kompostu

R. Dailidė tikino, kad dažniausiai šliužai žiemoja kiaušinių stadijoje.

„Gali ir suaugėliai peržiemoti. Bet jiems gresia sušalimas. Nebent jie žiemotų žemėje. Invaziniai šliužai žiemoja kiaušinio stadijoje. Štai dėl to jie ir paplito. Žmonės juos patys atsivežė su gėlėmis ir su kompostu. Į šalį patekusius invazinius šliužus sėkmingai išplatino komposto gamintojai. Lapus, žolę ir kitą organiką kompostuojančios įmonės platina kompostinę žemę, o su ja išplito šie šliužai“, – patikino R. Dailidė.

Pats R. Dailidė yra radęs šliužų veisyklą pirktinėje kompostinės žemės pakuotėje.

„Aplinkosauginiai reikalavimai kartais yra perlenkiami. Jei kompostuojama būtų ten, kur organika surenkama, šliužai neplistų. Didelėse komposto krūvose yra šilta, todėl šliužai puikiausiai peržiemoja. Yra du būdai atsikratyti šliužų. Kompostuoti reikia mažose krūvelėse, organiką geriau paskleisti, kad kiaušinėliai peršaltų žiemą“, – pasakojo biologas.

Antras būdas – sušutinti kiaušinėlių pilną kompostą.

„Rudeniop galima uždengti juoda plėvelė ir pakelti temperatūrą tiek, kad kiaušinių baltymas sušustų. Bet tam reikia 70 laipsnių. Liejant verdančiu vandeniu kažin ar pavyks jų atsikratyti. Patikimiausias būdas – itin šalta žiema, tada kiaušiniai gali sėkmingai sušalti. Lengvai jų neatsikratysi, jei jau jie atkeliauja, tai ilgam“, – sakė R. Dailidė.