Pereiti į pagrindinį turinį

Taryba pradėjo narstyti miesto biudžetą

2016-02-04 03:00

Klaipėdos taryba suskato analizuoti miesto biudžetą. Pirmieji tuo užsiėmė Finansų ir ekonomikos komiteto nariai. Didelių priekaištų politikai neturėjo, bet jiems užkliuvo laikinojo tilto per Danę sumontavimas, Vasaros estrados pastatų griovimas, nakvynės namų remontas.


 

Taryba pradėjo narstyti miesto biudžetą
Taryba pradėjo narstyti miesto biudžetą / Vytauto Petriko nuotr.

Klaipėdos taryba suskato analizuoti miesto biudžetą. Pirmieji tuo užsiėmė Finansų ir ekonomikos komiteto nariai. Didelių priekaištų politikai neturėjo, bet jiems užkliuvo laikinojo tilto per Danę sumontavimas, Vasaros estrados pastatų griovimas, nakvynės namų remontas.

Pinigai – saugomiems pastatams

Šiemet miesto biudžetas sieks per 139 mln. eurų. Jis yra 16 mln. eurų didesnis nei praėjusių metų.

Augimui didžiausią įtaką turėjo gyventojų pajamų mokestis. Prognozuojama, kad jo į miesto biudžetą bus surinkta 9,8 mln. eurų. Tai 13,8 proc. daugiau nei pernai.

Didėja finansavimas ir beveik visoms miesto biudžeto programoms.

Miesto urbanistiniam planavimui šiemet ketinama skirti 10,2 mln. eurų.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės, daugiausia pinigų šioje programoje yra numatoma detaliųjų planų, žemės sklypų planų rengimui.

Taip pat 83,5 tūkst. eurų žadama skirti kultūros paveldo objektų fasadų atnaujinimui.

Subalansuoto turizmo skatinimo ir vystymo programai šiemet turėtų atitekti beveik 2,2 mln. eurų. Daugiausia lėšų žadama panaudoti pasiruošimui vyksiančioms regatoms, taip pat Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso restauravimo ir atgaivinimo darbams tęsti, Jono kalnelio ir prieigų sutvarkymo techninio projekto rengimui.

Pirks naujų kompiuterių

Savivaldybės valdymo programai šiemet numatyta skirti beveik 14,7 mln. eurų. Išlaidos išaugo dėl patvirtintos naujos darbo užmokesčio skaičiavimo metodikos. Atsiras naujų darbuotojų Viešosios tvarkos skyriuje, sekretoriate, taip pat padidėjo mero, vicemerų algos, išmokos tarybos nariams.

Pinigų reikės ir patalpų remontui. Yra numatyta suremontuoti patalpas S.Daukanto gatvėje, kur persikels Viešosios tvarkos skyrius, ir erdves, esančias Laukininkų gatvėje, kur įsikūręs Socialinės paramos skyrius.

Numatyta atnaujinti ir Liepų gatvėje esančio savivaldybės pastato fasadą. Šie darbai buvo suplanuoti pernai, bet dėl trukdžių juos teko atidėti.

Taip pat ketinama Viešosios tvarkos skyriui nupirkti automobilį, atnaujinti senus kompiuterius, savivaldybės darbuotojams – kopijavimo aparatus.

Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programai numatyta skirti 232 tūkst. eurų. Didžiausia suma atiteks miesto ekonominės plėtros strategijos parengimui.

Tiltas – per brangus?

Susisiekimo sistemos ir priežiūros plėtros programai norima atseikėti beveik 9,5 mln. eurų. R.Kambaraitė atkreipė dėmesį, kad į ją dar nėra įtrauktos Lietuvos automobilių kelių direkcijos skirtos lėšos gatvių priežiūrai ir remontui. Tai bus padaryta, pasirašius sutartį.

Finansų ir ekonomikos komiteto nariams šioje programoje užkliuvo laikinojo tilto per Danės upę įrengimas. Sumontuoti jį planuota netoli Jono kalnelio. Šiai priemonei norima skirti 90 tūkst. eurų.

"Abejoju, ar tikrai reikia šią priemonę įgyvendinti. Šis klausimas dar kartą turi būti aptartas su žmonėmis, kuriems tiltas yra aktualus", – tvirtino komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Jam pritarė ir kolega tarybos narys Arūnas Barbšys. Kad tilto sumontavimas brangus, sutiko ir vicemerė Judita Simonavičiūtė.

"Pats tiltas kainavo apie 0,5 mln. litų. Dabar turime krūvą lentų. Tilto surinkimas labai brangus. Reikia apsispręsti, ar jis tikrai toje vietoje turi būti, kad paskui netektų ardyti", – teigė vicemerė.

Miesto infrastruktūros objektų priežiūrai ir modernizavimui numatyta skirti beveik 9,4 mln. eurų, daugiau pinigų atiteks ir daugiabučių namų kvartalų priežiūrai.

Suabejojo dėl pastatų griovimo

Miesto kultūrinio savitumo puoselėjimo bei kultūrinių paslaugų gerinimui šiemet žadama atseikėti 4,8 mln. eurų. Pinigai bus paskirstyti įvairioms šventėms, pasiruošimui kitiems metams, kai Klaipėda taps Lietuvos kultūros sostine.

Tarybos nariams šioje programoje užkliuvo Vasaros estrados dalies, skirtos žiūrovams, griovimas. J.Simonavičiūtė teigė, kad reikėtų pataisyti veiklos planą ir įvardyti šią priemonę kaip modernizavimą. Taip pat parengti Vasaros estrados modernizavimo projektą.

R.Taraškevičius atkreipė dėmesį, kad tarybos nariai turėtų prisidėti prie modernizavimo projekto sąlygų rengimo.

"Pritariu, kad Vasaros estrados statiniai neturėtų būti nugriauti. Pirma reikia analizuoti, kaip turėtų atrodyti šis objektas, o tada kalbėti apie griovimą. Būtų gerai, kad iki kitų metų, kai Klaipėda taps Lietuvos kultūros sostine, Vasaros estrada būtų sutvarkyta", – tvirtino A.Barbšys.

Kūno kultūros ir sporto plėtrai planuojama atseikėti 7,2 mln. eurų. Suma išaugo dėl baseino statybų. Iš miesto biudžeto tam skirta 883 tūkst. eurų. Didžiąją sumą baseino statybai bus bandoma gauti iš ES fondų. Taip pat numatyta atnaujinti Pajūrio pagrindinės mokyklos futbolo aikštės dangą. Pinigų skirta ir Futbolo mokyklos bei baseino pastatų konversijos projektų rengimui.

Šioje programoje atsirado ir nauja priemonė – vaikų mokymas plaukti. Jai bus atseikėta per 93 tūkst. eurų.

Remontuos nakvynės namus

Socialinės atskirties mažinimo programai turėtų atitekti 15,36 mln. eurų. Pasak R.Kambaraitės, įvertinus, kiek praėjusiais metais buvo išleista socialinėms pašalpoms, lėšos tam buvo sumažintos ir perskirstytos kitoms priemonėms.

Pinigų šioje programoje numatyta skirti socialinių įstaigų plėtrai ir remontui. Politikams užkliuvo nakvynės namų pastato, esančio Viršutinėje gatvėje, remontas. Apskaičiuota, kad vien techninio projekto parengimas atsieina 48 tūkst. eurų.

Taip pat žadama remontuoti neįgaliųjų centro "Lakštutė" rūsį. Projektas buvo parengtas pernai. Remontas kainuotų apie 69 tūkst. eurų.

Sveikatos apsaugos programai turėtų atitekti 2,4 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos ir valstybės lėšos.

Aplinkos apsaugai žadama atseikėti 5,9 mln., Jaunimo politikos plėtros programai – 43,1 tūkst., Ugdymo proceso užtikrinimo programai – 64,2 mln. eurų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra