Dėl avarinės būklės apmiręs Klaipėdos dramos teatras dabar – ideali vieta filmuoti karo vaizdus. Tačiau kūrybinėms idėjoms čia nelemta išsipildyti, nes į pastatą nevalia eiti.
Merdės trejus metus
Su „Snieguole ir septyniais nykštukais“, „Batuotu katinu“ ir kitais vaikiškais spektakliais užaugę klaipėdiečiai jau dvejus metus žvelgia į ištuštėjusį dramos teatrą, fanera užkaltas duris ir laukia žinių ne tik apie naujus spektaklius, bet ir apie atgimusio pastato atidarymą.
Suaugusieji nerimauja, kad jų vaikai nepajus to virpulio, kuris apima kiekvieną užtemus teatro salėje šviesoms, prieš pat atidengiant uždangą.
Kol kas teatro direktorius Gediminas Pranckūnas negali nudžiuginti scenos gerbėjų. Jeigu bus skirta pakankamai pinigų, darbai čia užtruks ne trumpiau nei trejus metus.
Baugina keisti garsai
Įsileidęs „Klaipėdos“ žurnalistus, G.Pranckūnas vedžiojo po neatpažįstamas teatro erdves. Grakščios skulptūros prie išdžiūvusio fontanėlio pirmojo aukšto fojė įkalintos medinėse dėžėse. Stovint šalia jų kankina klausimas, kaipgi atrodė tos skulptūros?
Medžio balkiais paremtos lubos, o medinės konstrukcijos laiko langų išlinkimus. Neįprastai tylu. Prietema tvyro net vidurdienį.
Apie tai, kad čia teatras, byloja tik keistos detalės: pakeliui į tualetą pavojingiausia susidaužti kaktą vieta „paminkštinta“ dideliu pliušiniu žaislu. Ko gero, jis buvo kurio nors vaikų spektaklio atributas. Ant nukeltų nuo vyrių durų kabo metalinis paukštelio narvas – kažkurio spektaklio butaforijos detalė. Ten, kur anksčiau dekoracijos būdavo išvežamos iš pastato, stūkso krūvos nurašytų spektaklių veikėjų drabužių.
Bufete – neįprastai tuščia. Teatre vis dar dirba budintys gaisrininkai. Jų darbas ne tik stebėti, kad nekiltų gaisras, bet ir saugoti pastatą nuo vagių.
Kai visas teatras viduje buvo paramstytas medinėmis sijomis, budėtojus gąsdino nesuprantami garsai – lyg kas šaudytų. Gaisrininkai ne iškart suprato, kad taip skeldėjo džiūstantys mediniai ramsčiai.
Premjera šokiruos
Benamiais tapusi Dramos teatro trupė neketina tinginiauti. Šį sezoną klaipėdiečiams numatyta pateikti penkis naujus spektaklius.
Pirmoji premjera – gruzinų režisieriaus Beso Kureišvilio pastatytas Viljamo Šekspyro spektaklis „Mano Hamletas“ – jau pristatyta žiūrovams. Tačiau ne Klaipėdos, o Druskininkų publikai.
Paskutiniąją spalio dieną Dramos teatro gerbėjų laukia pažintis su nauju režisieriaus Povilo Gaidžio pastatytu spektakliu „Oskaras ir ponia Rožė“.
Tai įžymaus šiuolaikinio prancūzų rašytojo dramaturgo, kino scenaristo Eriko Emanuelio Šmito kūrinys. Spektaklis bus rodomas dvi dienas Klaipėdos muzikinio teatro scenoje. Nors pjesę apie nuo nepagydomos ligos mirštantį dešimtmetį berniuką galima pavadinti tragiška ir tuo pat metu optimistiška, režisierius baiminasi, ar premjera susilauks pakankamai žiūrovų. Juk išsinuomoti patalpas premjerai pavyko tik tokiu laiku, kai žmonės važiuos lankyti artimųjų kapų.
Sausio pabaigoje planuojama žiūrovus nudžiuginti Ivano Turgenevo spektakliu „Įnamis“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliks Vytautas Paukštė.
Po Naujųjų metų režisierius Kęstutis Macijauskas ketina pradėti repetuoti šokiruojantį spektaklį pagal Editos Kauzaitės pjesę „Tu šiandien dar neverkei, kale, arba Tikroji Eglės žalčių karalienės istorija“.
Sezono pabaigai režisierius Gintaras Varnas žada pastatyti Henriko Ibseno pjesę „Laukinė antis“.
Nuomos nebeįkanda
Kur žiūrovai galės pamatyti naujuosius bei anksčiau pastatytus spektaklius, kol kas teatro vadovai negali pasakyti. „Vaidinti šimtui žiūrovų mums nuostolinga, tad galimybės rasti vietą spektakliams rodyti susiaurėja. Lieka tik Muzikinis teatras, Žvejų rūmai ir Koncertų salė“, – teigė trupės vadovas Česlovas Judeikis.
Susitarimas su šių salių vadovais dėl nuomos žlugo, nes dėl pakilusių kainų dabar reikalaujama dvigubai didesnės nuomos sumos nei anksčiau. Pavyzdžiui, už vakarą vieno spektaklio rodymui Koncertų salės administracija vietoje tūkstančio litų jau prašo pusantro tūkstančio, o po Naujųjų ketina reikalauti ir dviejų tūkstančių.
Dėl šios priežasties Dramos teatro vadovai kaip išganymo laukia kvietimų vaidinti kituose miestuose.
Nori klaipėdiečių palaikymo
Vietoje trisdešimties vaidinimų per mėnesį, dabar Dramos teatro aktoriai suvaidina vos keturis ar penkis. Spektaklių dekoracijos talpinamos keturiuose ankštuose garažuose visuose miesto pakraščiuose. Nuo vežiojimo ir kimšimo į mažas erdves jos greičiau lūžta, tai – papildomi nuostoliai.
„Mums labai reikalingas klaipėdiečių palaikymas, – teigė G.Pranckūnas. – Laukiame savo ištikimų žiūrovų, kad ir kokioje scenoje tektų vaidinti. Tik jausdami, kad esame reikalingi miesto žmonėms, gausime jėgų ištverti šį sunkų laiką“.
Naujausi komentarai