Šių metų gegužę Klaipėdos apylinkės teismas V. Titovui už partizanų vado paniekinimą skyrė 12 tūkst. eurų baudą, tačiau apeliacinės instancijos teismas ją sumažino iki 10 tūkst. eurų.

„(Teismas – BNS) nustatė, kad buvo taikytas netinkamas galutinės bausmės skaičiavimo būdas“, – rašoma teismo išplatintame pranešime.

Skundus dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo pateikė tiek prokuroras, tiek V. Titovas.

Prokuroras prašė nuteistajam skirti griežtesnę bausmę – nuteisti lygtinai.

V. Titovas prašė jį išteisinti ir iš naujo vertinti istorinius faktus bei byloje surinktus įrodymus. Jis sako, kad yra persekiojamas už nuomonę.

Teismas nusprendė atmesti abu apeliacinius skundus, tačiau sumažino politikui skirtą baudą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir pažymėjo, kad V. Titovo atliktų veiksmų sistemingumas, nuolat keliant V. Ramanauską-Vanagą niekinančias ir abejonių jo veikla keliančias nuorodas į asmeninę socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, lėmė nusikalstamą tokios veikos pobūdį ir pavojingumą.

„Akivaizdu, kad V. Titovas savo veiksmais viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei – Lietuvos partizanams. (...) Dėl to teigti, kad V. Titovas šiuo atveju išsakė tik savo nuomonę, nėra jokio pagrindo“, – teigiama pranešime.

Teismas taip pat nesutiko politikui skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę, nes V. Titovas yra teisiamas pirmą kartą, padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, skyrimas būtų pernelyg griežtas ir neatitiktų bausmės tikslų.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, skyrimas būtų pernelyg griežtas ir neatitiktų bausmės tikslų“, – nusprendė teismas.

Tyrimas dėl politiko veiksmų pradėtas pernai liepą, kai V. Titovas diskusijoje dėl A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo neteisingai pareiškė, jog partizanų vado iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkst. piliečių ir vaikų.

V. Titovas tikina pasirėmęs sovietų teismo sprendimu, tačiau istorikai pabrėžia, kad tai buvo politinė sufabrikuota byla, o tiriant partizanų veiklą negalima remtis vien jų budelių KGB bylomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra paskelbęs, kad savo pasisakymais V. Titovas sulaužė tarybos nario priesaiką.

Nesulaukęs balsavimo dėl apkaltos jis atsistatydino iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, bet vėl į ją išrinktas per kovą vykusius savivaldos rinkimus.

Nepriklausomoje Lietuvoje teismas reabilitavo A. Ramanauską-Vanagą, po mirties jam suteikti aukščiausi valstybės apdovanojimai.

A. Ramanauskas pokario metais vadovavo lietuvių ginkluotam pasipriešinimui prieš sovietų okupaciją.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.