Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio 23 dieną įmonių ieškinį atmetė nustatęs, kad Palangos valdžia atsiskaitė su bendrovėmis. Teismas paliko iš esmės nepakeistą birželio 20-osios Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. 

Įmonės bandė lygiomis dalimis iš savivaldybės prisiteisti 607 tūkst. eurų skolą ir 22 tūkst. eurų palūkanų.

Paplūdimių pildymas prieš pusketvirtų metų savivaldybei kainavo 3 mln. eurų.

Pagal susitarimą su įmonėmis jos turėjo dirbtinai papildyti 2,4 kilometro ilgio pajūrio ruožą tarp Birutės kalno ir Rąžės upės žiočių, šioje atkarpoje suformuojant 70 metrų pločio paplūdimį. Smėlis „Jan de Nul“ žemsiurbe buvo kasamas jūros dugne, apie 70 kilometrų nuo kranto, atplukdomas arčiau kranto ir specialiu vamzdžiu pilamas į paplūdimį, kuriame jį lygino „MT Group“ technika.

Apskaičiuota, kad paplūdimiui reikės apie 180 tūkst. kubinių metrų smėlio, sutarta dėl sąlygos, kad tuo atveju, jeigu smėlio poreikis bus didesnis nei 15 proc., darbų kaina gali būti peržiūrėta.

„Jan de Nul“ ir „MT Group“ teigė, kad iš viso buvo panaudota 273 tūkst. kubinių metrų smėlio, tačiau Palangos savivaldybė atsisakė patvirtinti darbų užbaigimo aktus ir sumokėti už juos. Įmonės 2020-ųjų pabaigoje dėl to surašė pretenziją, 2021 metais ginčą bandė spręsti ir Aplinkos projektų valdymo agentūra, tačiau dėl mokėjimo nesutarus ir čia, įmonės skolos nutarė reikalauti teisme.

Miesto valdžia teisme laikėsi pozicijos, kad bendrovės prisiėmė riziką dėl darbų apimties ir kainų svyravimo, be to, ekspertai paliudijo, kad iš jūros dugno iškasta ne daugiau kaip 194 tūkst. kubinių metrų smėlio, rašoma nutartyje.

Kurorte audrų išardyti paplūdimiai tokiu būdu atkuriami ne pirmą kartą. Tas pats paplūdimio ruožas dirbtinai smėliu pildytas ir 2011–2012 metais, tuomet jo išpilta per 400 tūkst. kubinių metrų.