Konservatorių partijai priklausantis klaipėdietis yra kaltinamas sovietinės simbolikos platinimu. Penkių uostamiesčio seniūnaitijų seniūnaitis Vytautas Tenkutis negali atsistebėti, jog sulaukė bylos už karikatūrą, kurioje švyti penkiakampė žvaigždė bei kūjis su pjautuvu.

Byla – staigmena

„Manyčiau, ne aš turėčiau būti teisme, o tie, kas žavisi sovietiniais laikais ir užsiima prorusiška, sovietine propaganda. Man ši ideologija nepriimtina, sakyčiau – net priešingai. Tačiau man pareikšti įtarimai, susiję su sovietinės ideologijos platinimu. Vadinasi, aš vykdžiau antivalstybinę veiklą?“ – stebėjosi V.Tenkutis.

Byla, kurioje jis kaltinamas sovietinės simbolikos platinimu, šiuo metu nagrinėjama Klaipėdos rajono apylinkės teisme.

Teisėsauga konservatoriumi susidomėjo, kai gavo pranešimą, jog klaipėdiečio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paviešinta karikatūra, kurioje šviečia raidės SSRS, sovietinė žvaigždė ir žmogaus, panašaus į Klaipėdos rajone žinomą veikėją Vaidą Lekstutį, veido atvaizdas.

Paveikslėlyje rusiškomis raidėmis buvo užrašytas sakinys: „Prie ruso jam buvo geriau“.

Vadina meno kūriniu

„Viskas prasidėjo nuo to, kai socialiniame tinklalapyje kilo diskusija. Šis žmogus (V.Lekstutis – A.A.) viešai yra paskelbęs apklausą, kurią nufilmavo. Ji vadinasi „Prie ruso buvo geriau“. Socialiniame tinklalapyje pasisakymais apie tai, kad SSRS laikais Lietuva buvo pastatyta, o dabar esame vergai, ES aptarnaujanti kolonija, manyčiau, aiškiai reiškiama šio žmogaus nuomonė. Mano akimis, pasakymas, jog šis žmogus pusę Lietuvos norėtų išvežti į Sibirą, kelia minčių, kad jis gali būti neabejingas sovietiniam režimui“, – svarstė V.Tenkutis.

Jis pasipiktino, perskaitęs oponento žodžius, kad „Liandsbergą reikėtų šunims sušerti, Lietuvą sugriovė“.

„Šis žmogus yra pasakęs, jog didžiuojasi tuo, kad buvo padarytas SSRS. Interneto platybėse radau karikatūrą, ją patalpinau savo paskyroje feisbuke. Nežinau, kodėl V.Lekstučiui šis meno kūrinys nepatiko. Tačiau buvau apskųstas policijai“, – kalbėjo klaipėdietis.

V.Tenkutis oponento pasisakymus užfiksavo, tačiau po kurio laiko jie neva dingo iš V.Lekstučio paskyros socialiniame tinkle.

„Jo paskyroje net aptikau sovietinės Lietuvos herbą. Tą atvaizdą taip pat užfiksavau“ – aiškino klaipėdietis.

Reiškė sarkastišką požiūrį

Praėjusį penktadienį teismo posėdyje V.Tenkučiui teko aiškintis, kodėl jis viešino tokią karikatūrą.

„Mano veiksmai buvo nukreipti ne propaguoti sovietinę ideologiją, bet išreikšti sarkastišką požiūrį į to asmens gyvenimo filosofiją, parodyti, jog jis didžiuojasi, kad "yra padarytas SSRS".

Šią karikatūrą paviešinau, nes mano pažiūros yra patriotinės ir tokie minimo asmens pasisakymai mane, kaip patriotą, žeidžia“, – teisme kalbėjo klaipėdietis.

Konservatorius mėgino įtikinti teismą, kad sovietinės simbolikos demonstravimas, jei naudojamas meno tikslais, nelaikomas pažeidimu.

„Karikatūra – meno rūšis, kurios tikslas išreikšti sarkastišką požiūrį. Karikatūra ir visa ši istorija yra neatsiejama nuo saviraiškos laisvės. Ją gina tiek Konstitucija, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija. Todėl yra nedraudžiama menine forma naudoti sovietinę simboliką“, – savo nuomonę gynė V.Tenkutis.

Liepė V.Landsbergis?

Sambūrio „Būkime vieningi“ narys V.Lekstutis įsitikinęs, jog klaipėdietis V.Tenkutis pelnytai pateko į teisėsaugininkų rankas.

„Žmogus, matyt, nelabai išmano įstatymus, tad dabar turės bėdos. Jį rengiuosi paduoti į teismą ir privataus kaltinimo tvarka, nes buvo platinamas mano veido atvaizdas. Matosi, kad žmogus pyksta ant manęs“, – sakė V.Lekstutis.

Vyras spėjo, kad jo pasisakymai prieš konservatorių vykdomą politiką įpykdė oponentus.
„Sausio 13-ąją Gargžduose jaunieji konservatoriai dalijo lipdukus, ant kurių buvo mano veidas ir užrašai. Nežinau, kas jiems liepė, gal pats Vytautas Landsbergis?“ – svarstė V.Lekstutis.

Klaipėdos rajone, o neretai ir uostamiestyje besireiškiantis veikėjas aiškino, kad oponento gyvai nėra sutikęs, tačiau netrukus vyras visą jam rūpimą informaciją rado internete.

Pusę Lietuvos – į Sibirą

Paklaustas, kodėl pasijuto apšmeižtas, jei pritaria, kad jam "prie ruso" buvo geriau gyventi, V.Lekstutis ėmė neigti šiuos žodžius.

„Nėra jokių įrodymų, kad didžiuočiausi, jog aš esu padarytas SSRS. Gal kažkada esu pasakęs, kad man patinka Olego Gazmanovo daina „Sdelan v SSSR“. Tačiau neidealizuoju sovietinio režimo. Tai, kad aš esu gimęs Tarybų Sąjungoje, yra nepaneigiama. Tai ką, man dabar pasikarti, kad mano tėvai gimė Tarybų Sąjungoje?“ – emocingai savo tiesą gynė V.Lekstutis.

Jis neigė V.Tenkučio užfiksuotus savo pasisakymus arba rado jiems savotišką paaiškinimą.

„Vyko apklausa, kurioje žmonės atsakinėjo į klausimą, kada jiems buvo geriau gyventi – dabar ar sovietinėje santvarkoje. Patys žmonės atsakė į klausimus. O tai, kad visa Lietuva buvo pastatyta sovietiniais laikais, aš įsivaizduoju taip – visi namai, mikrorajonai buvo pastatyti tarybiniais metais. O kas dabar buvo pastatyta? Tarybiniais laikais pastatyti butai buvo suteikiami žmonėms nemokamai ir jie tebegyvena juose. Nepriklausomoje Lietuvoje nebuvo pastatyta nė vieno būsto, kuris būtų duodamas žmogui nemokamai“, – nuomonę reiškė V.Lekstutis.

Jis aiškino, jog pasakymas, kad pusę Lietuvos reikėtų išvežti į Sibirą, reiškia siekį, kad kuo daugiau žmonių pamatytų, kaip ten gyvenama, ir aplankytų palaidotų lietuvių kapus.

„O kodėl buvo nuspręsta, kad būtent apie Vytautą Landsbergį kalbėta? Gal apie kitą Landsbergį?“ – išsisukinėjo V.Lekstutis.

Išsigynęs ar savaip interpretavęs visus pasisakymus, kurie įpykdė oponentą konservatorių, galiausiai V.Lekstutis rėžė, kad neišsižada vienintelio teiginio – Lietuva yra valdoma Vakarų ir yra patapusi marionete valstybe, Vakarų kolonija.

Pralošė prieš pilietį

Kaip baigsis ši byla, kurioje V.Tenkutis kaltinamas sovietinės simbolikos platinimu, Klaipėdos rajono teismas paskelbs šios savaitės pabaigoje.

Įstatymas, draudžiantis nacistinių ar komunistinių simbolių platinimą ar demonstravimą, įsigaliojo 2008 metais.

Už šį nusižengimą numatoma bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu.

Tačiau neatmetama, kad šis teisės aktas dėl sovietinės simbolikos naudojimo ateityje gali būti koreguojamas. Tam pagrindo atsirado po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teisme Vengrija prieš savo pilietį pralaimėjo bylą dėl draudimo naudoti sovietų simboliką. Strasbūro teismas nusprendė, kad toks draudimas prieštarauja žmogaus išraiškos laisvei.

Komentaras
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Europos Parlamento narė

Viešai demonstruoti sovietinius, nacistinius ir kitų totalitarinių ideologijų simbolius draudžia ne viena ES valstybė. Visose jose už draudžiamų simbolių naudojimą numatomos gana įvairios bausmės: pradedant baudomis, baigiant laisvės atėmimu. Vengrijos atvejis – gana išskirtinis. Iš tiesų, šioje valstybėje taip pat numatyta atsakomybė už totalitarinių režimų simbolių naudojimą, tačiau po ginčų Strasbūro Žmogaus Teisių Teisme šiuo metu taikoma išimtis ir nebaudžiama už tokią veiką, jeigu ji atlikta žinių skleidimo, mokymo, mokslo, meno ar informavimo apie istorinius ar dabarties įvykius tikslais, taip pat jei naudojama oficiali kitų valstybių simbolika. Lietuvoje taip pat numatomos išimtys – teisės pažeidimu nelaikomas draudžiamų simbolių demonstravimas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais. Tie draudimai pirmiausia reikalingi tam, kad būtų apsaugotas ir gerbiamas totalitarinių režimų aukų atminimas, kad nebūtų menkinami įvykdyti nusikaltimai. Iš patirties tenka pastebėti, kad Europoje dar labai trūksta žinių apie tai, kas iš tikrųjų vyko šalyse, atsidūrusiose kitapus geležinės uždangos. Europa ilgą laiką gyveno padalyta, todėl ir istorijos ilgą laiką buvo skirtingos. Europos Parlamente veikianti Europos istorijų sutaikymo grupė, kurioje nagrinėjame istorinio teisingumo, istorinės atminties europinius aspektus, pavadinimas neatsitiktinis – nors ir gyvename suvienytoje Europoje, atmintyje kol kas dar nesame vieningi, pirmiausia dėl nežinojimo vieni apie kitus. O iš to kyla gana konkrečių pasekmių – sunkiau pasiekti solidarumą, tarpusavio supratimą diskutuojant apie šiandienines politines aktualijas, tokias kaip energetika, santykiai su Rusija, Rytų partnerystės svarba. Jau nekalbant apie visiškus nesusipratimus, tokius kaip Belgijoje išduodamuose dokumentuose lietuviams jų gimimo vieta nurodoma USSR. Arba kai Europos Komisijos būstinėje iškabinamas plakatas, kuriame penkiakampėje formoje tarp pagrindinių pasaulio religijų simbolių atvaizduotas kūjis su pjautuvu. Noriu pasidžiaugti, kad bendromis pastangomis bei kantriai aiškinant šiuos ir kitus atvejus pavyko pakeisti. ES lygiu yra pripažinta, kad lig šiol mažiau dėmesio buvo skiriama sovietinių nusikaltimų analizei, atminties sklaidai ir kad neabejotinai totalitarinių režimų palikimas yra bendros Europos istorinės atminties dalis. ES yra patvirtinusi savo kaip diskusijų skatintojo ir šalių narių iniciatyvų palaikytojo vaidmenį.