Tradicija gyva: startuoja pasiruošimas Velykoms Pereiti į pagrindinį turinį

Tradicija gyva: startuoja pasiruošimas Velykoms

2026-03-28 05:00

Klaipėdiečiai Velykas šįmet pasitinka kitaip – grįžta prie tradicijų: kiaušinių marginimo, šventinio stalo ruošimo ir dalyvavimo bažnytinėse pamaldose. Šiuo prieššventiniu laikotarpiu uostamiestyje gausėja žmonių, tarp kurių – ir iš svetur aplankyti savo artimųjų atvykę klaipėdiečiai.

Laisvalaikis: į velykinių tradicijų edukacijas itin aktyviai įsitraukia vaikai.

Siūlys verbas, neš kryžių

Šį sekmadienį, kovo 29-ąją, visame pasaulyje krikščionys švęs Verbų sekmadienį.

Šia proga ir prie Klaipėdos bažnyčių bus galima įsigyti verbų, apsilankyti šventinėse pamaldose.

Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos klebonas Andrius Vaitkevičius akcentavo, kad Verbų sekmadieniu prasidės Didžiosios savaitės pradžia.

„Verbos“ yra lietuviškas žodis, bet visame pasaulyje tai bus Palmių sekmadienis, tad kai kurios bažnyčios bus puošiamos palmėmis. Ir pas mus, ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia bus išpuošta palmėmis – autentiškai, kaip žmonės pasitiko Kristų. Tad leisime simboliams kalbėti pagal Šventąjį Raštą, kad nuotaika būtų iškilmingesnė“, – teigė A. Vaitkevičius ir pridūrė, kad pasiruošimas Didžiajai savaitei yra sudėtingas.

Anot pašnekovo, tikintiesiems itin aktualus Didysis tridienis, prasidėsiantis ketvirtadienį, balandžio 2-ąją, minint Paskutinės vakarienės slėpinį.

„Tai pati turtingiausia ir sudėtingiausia savaitė, reikalaujanti kruopštaus pasiruošimo. Tą ketvirtadienį vyksiančiose mišiose bus plaunamos kojos, Didįjį penktadienį 15 val. miesto gatvėmis eisime Kryžiaus kelią kartu su liuteronais, o vėliau – kryžiaus pagerbimo pamaldos, nes Didįjį penktadienį visame pasaulyje katalikų bažnyčiose mišių nebūna, vyksta tik šios pamaldos. Didįjį šeštadienį vyks gražiausia liturgija, kurios metu bus šventinama ugnis, velykinė žvakė. Tada visi žmonės nuo šitos pagrindinės žvakės užsidegs savo žvakutes, bus giedamas velykinis šlovinimas, atnaujinami krikšto pažadai, gal pakrikštijamas parapijietis“, – vardijo klebonas.

Neskambės varpai

Nuo Didžiojo ketvirtadienio vakaro bažnyčiose neskambės varpai. Tik Didįjį šeštadienį per Velyknakčio mišias pasigirs varpų ir giesmių skambesys, simbolizuosiantis Kristaus prisikėlimo šventę.

Velykų rytą, kaip įprastai, prieš mišias aplink bažnyčią judės procesija.

Šįkart šią tradiciją po daug metų tęs ir Kristaus Karaliaus parapija.

„Visi klausia, kaip išgyventi Velykas, kad pasijustų, jog tai – šventė. Mes sakome, kad ateitų į visas Didžiojo tridienio pamaldas, tada Velykos bus visiškai kitokios. Ne vien tik ta dalis prie stalo, kurią visi turi maloniai bendraudami ir skaniai valgydami“, – kvietė A. Vaitkevičius.

Šventės – ir kempinge?

Klaipėdos turizmo informacijos centro (KTIC) direktorė Romena Savickienė akcentavo, kad Velykos – šeimos šventė, tad didelė tikimybė, kad Klaipėdoje padaugės žmonių, per šventes sugrįšiančių pas savo artimuosius.

Velykos – šeimos šventė.

„Velykos yra šeimos šventė, tad, kad žmonių Klaipėdoje padaugės, tai tikrai. Kas nors grįš pas tėvus, senelius ir panašiai. Pasakyti, kad turistai suvažiuos, būtų labai sudėtinga. Bet mes jau jaučiame, kad kiekvieną dieną vis daugiau turistų yra mieste“, – pastebėjo R. Savickienė.

Pirmasis kruizinis laivas uostamiestyje šįmet pasirodys vėlai – tik gegužės 2-ąją.

Šiuo metu KTIC sulaukia pavienių turistų, kurie keliauja po Lietuvą, Latviją ir Estiją, o atvykę į Klaipėdą užduoda tradicinius klausimus – apie lankytinas vietas, maistą, renginius.

„Jeigu kalbėtume apie kruizinius turistus, tai viename laive jų gali būti net iš 40 skirtingų šalių, o šiaip tarp keliautojų ir statistiškai tarp užsieniečių pirmauja vokiečiai. Daugėja lenkų, skandinavų. Keliauja ir kaimynai latviai, daugėja estų, keliauja ir patys lietuviai. Jau ir kempinge turėjome vieną klientą lietuvį, kuris atidarė sezoną. O dėl Velykų irgi klausia, bet kelionės priklausys nuo oro. Jeigu bus šilta ir gražu, tai tikrai keliaus“, – neabejojo R. Savickienė.

Romena Savickienė

Graibsto velykines prekes

„Akropolis Group“ rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Paulius Pocius pasakojo, kad Velykoms klaipėdiečiai ruošiasi iš anksto.

„Nors jų pirkimo įpročiai išlieka panašūs kaip ir ankstesniais metais, šiemet pastebime ryškėjančias kelias naujas tendencijas. Viena jų – sugrįžimas prie tradicijų. Tai rodo didelis susidomėjimas margučių ridenimui skirtais loveliais, kurie šiemet buvo labai greitai išgraibstyti. Taip pat stabiliai auga klasikinių Velykų atributų paklausa – kiaušinių dažai, įvairios dekoracijos namams ir šventiniam stalui, kurių „Akropolyje“ esančiose parduotuvėse itin gausu“, – teigė P. Pocius.

Pasak jo, kaip įprasta, prieš Velykas itin išauga saldumynų ir įvairių skanėstų paklausa – tiek pavienių, skirtų dėti ant šventinio stalo, tiek dovanų rinkinių.

„Pirkėjai mielai renkasi kiaušinio formos saldumynus bei didesnius šokoladinius kiaušinius su staigmenomis, juos dažnai naudoja kaip dovanėles Velykų proga ar slepia vaikams. Taip pat populiarėja iš anksto paruoštos ar individualiai komplektuojamos dovanos, pavyzdžiui, saldainių ir arbatos derinys, pakuojamas į metalines kiaušinio formos dėžutes“, – kalbėjo P. Pocius.

Perka putpelių kiaušinius

Pastebima, kad pirkėjai vis dažniau ieško ne tik maisto ar smulkių šventinių atributų, bet ir estetiškų, ilgaamžiškesnių namų dekoracijų.

Ypač paklausūs pastelinių spalvų interjero akcentai, Velykas simbolizuojantys rankų darbo gaminiai, porceliano ar tekstilės dekoracijos.

„Kosmetikos ir grožio prekių segmentas taip pat prisideda prie velykinių dovanų krepšelio – tarp Klaipėdos „Akropolio“ lankytojų populiarūs teminiai grožio ir sveikatinimosi priemonių rinkiniai kiaušinių ar kiškučių formos pakuotėse, mini dovanos, kurias patogu vežtis vykstant į svečius. Tradiciniai Velykų atributai – kiaušiniai ir jų dažai – išlieka neatsiejama ir svarbiausia šventės dalis. Pirkėjai renkasi ne tik įprastus vištų kiaušinius – stipriai išauga ir putpelių kiaušinių paklausa“, – nurodė P. Pocius.

Pakvies švęsti Atvelykį

Klaipėdos etnokultūros centro viešųjų ryšių koordinatorė Viltė Motuzaitė sakė, kad daugiausia renginių numatoma prieš Velykas ir po jų.

„Šį šeštadienį, kovo 28 dieną, turėsime tris edukacijas šeimoms – lizdelio gamybą, margučių marginimą ir paukštelio iš šieno gamybą. Kainos šeimoms – simbolinės, tad kviečiame pasidaryti velykinių dekoracijų. Taip pat kovo 30 ir 31 dienomis, vakarais, turėsime margučių marginimo užsiėmimą šeimoms“, – vardijo V. Motuzaitė.

Atvelykio šventė Klaipėdos etnokultūros centro kiemelyje vyks balandžio 12-ąją. Renginys nemokamas, jo metu numatytas margučių marginimas, ridenimas, paukštelio iš šieno gamyba, o 14 val. vyks grupės „Kūjeliai“ koncertas.

„Margučių marginimas visada sulaukia daugiausia dėmesio, bet  šeimos mielai dalyvauja ir kitose edukacijose“, – teigė V. Motuzaitė.

Simbolis: tradiciškai Palangos J. Basanavičiaus gatvė išpuošta margučiais.

Renginiai – ir Palangoje

Velykiniais renginiais bus galima pasidžiaugti ne tik Klaipėdoje, bet ir Palangoje. Čia nuo penktadienio J. Basanavičiaus gatvę tradiciškai papuoš Margučių alėja.

Palangos Jono Šliūpo muziejuje balandžio 1 d. vyks margučių marginimo dirbtuvės šeimoms. Tądien Gintaro muziejuje vyks ir velykinių atvirukų kūrybinės dirbtuvės „Atverk pavasarį“.

Palangos viešojoje bibliotekoje balandžio 1 d. numatomos interaktyvios pažintinės popietės priešmokyklinio amžiaus vaikams „Šv. Velykų tradicijos ir papročiai“.

Taip pat šią dieną numatomi edukaciniai užsiėmimai „Margučių marginimas vašku“.

Balandžio 6 d. Palangos kultūros centras kvies prisijungti prie renginių ciklo „Palangos dienos 2026“ ir kartu leistis į tradicinį žygį „Gintaro kelias“ bei aktyvaus judėjimo akciją „Riedam“.

Atvelykio proga, balandžio 12 d., Palangos kultūros centras Jūratės ir Kastyčio skvere rengs šventę šeimoms, vyks margučių ridenimo čempionatas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų