ES ribojimai galioja
Minsko režimui savaitgalį paleidus 123 politinius kalinius, o JAV prieš tai panaikinus sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms, Lietuvos premjerė Inga Ruginienė iškart patikino, kad ES sankcijos lieka galioti, jų klausimas esą nėra svarstomas.
Tą patį teigė ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, pabrėžęs, jog Lietuva iš Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos „nesulaukė raginimų imtis analogiškų veiksmų Minsko režimo atžvilgiu“.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad šis sąjungininkės žingsnis neturi įtakos Lietuvos sprendimams, esą dėl to nediskutuojama ir ES lygmeniu.
K. Budrio teigimu, nei baltarusiškų trąšų tranzitas, nei krova Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos uostuose negalima, nes ES sankcijos lieka galioti.
O tęsiantis Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomai hibridinei atakai prieš Lietuvą, užsienio reikalų ministras ne kartą išreiškė poreikį taikyti daugiau sankcijų Baltarusijai.
Kaip rašė „Elta“, su Baltarusijos prezidentu susitikęs JAV specialusis pasiuntinys Johnas Coale’as užsienio žiniasklaidai teigė, kad Minsko režimo lyderis pažadėjo sustabdyti pastaruosius mėnesius suintensyvėjusius kontrabandinių balionų skrydžius, kuriuos Lietuva laiko hibridine ataka.
Situacija yra nelengva
Europarlamento narė Rasa Juknevičienė patvirtino, kad pirmadienį vakare Briuselyje jos iniciatyva surengtas uždaras Saugumo ir gynybos komiteto posėdis, skirtas į Lietuvą iš Baltarusijos plūstančių kontrabandinių balionų problemai.
„Lietuvos pozicija nesikeičia. Šį trečiadienį į Europos Parlamento darbotvarkę įtraukti debatai dėl hibridinių atakų iš Baltarusijos prieš Lietuvą. Ruošiame rezoliuciją šiuo klausimu“, – prieš Saugumo ir gynybos komiteto posėdį dienraščiui kalbėjo R. Juknevičienė.
Panašu, kad dienotvarkę gali papildyti ir baltarusiškų trąšų sankcijų panaikinimo klausimas.
Jis tikėtinas jau vien dėl to, kad tiesiausias kelias baltarusiškoms trąšoms iš Baltarusijos į pasaulio rinkas yra būtent per Klaipėdos uostą.
Pasiteiravus, ar gali JAV daryti Lietuvai spaudimą nutraukti sankcijas trąšoms ir jų tranzitui, R. Juknevičienė teigė, kad toks scenarijus labai tikėtinas.
„Jau iš pat pradžių buvo aišku, ko galime tikėtis, kai tik JAV pradėjo pokalbius su V. Putinu, kai pamatėme pasikeitusią sąjungininkų politiką Rusijos atžvilgiu. Akivaizdu buvo, kad kažko panašaus galime sulaukti. Dabar jau klausimas mums, kaip mes veiksime visos ES kontekste? Ar gali Lietuva neatlaikyti JAV spaudimo? Labai realu, nes pačioje Lietuvos valdančiojoje koalicijoje turime išcentrinę jėgą, kuri palanki Baltarusijos naudai“, – pabrėžė europarlamentarė.
R. Juknevičienė priminė, kad dar prieš rinkimus buvo akivaizdu, kas remia jėgas, pasisakančias už santykių su A. Lukašenka atnaujinimą.
„Turime nelengvą situaciją. Ir tokia silpna Lietuvos Vyriausybė yra didelis koziris A. Lukašenkos rankose“, – akcentavo R. Juknevičienė.
Tai – Europos reikalas
Seimo narys Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad JAV atšaukus sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms, klausimas, ar šios trąšos galėtų keliauti per Klaipėdos uostą, yra atviras.
„JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms reiškė, kad Amerika neįsileido baltarusiškų trąšų. Dabar, atšaukus sankcijas, Amerika įsileistų šias trąšas, tačiau nieko nekalbama apie krovą. Amerikiečiai pasakė, kad jie pirks, o kur kraus, čia jau baltarusių reikalas. Kiek suprantu, ES neleidžia per Europos uostus krauti baltarusiškų trąšų, todėl jie krauna per Rusijos uostus“, – kalbėjo E. Gentvilas.
E. Gentvilas yra ėjęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus pareigas, tačiau jam dirbant uoste sankcijų dar nebuvo.
Politikas pripažino, kad šiuo metu nėra jokių aiškių perspektyvų, ar ES sutiktų panaikinti šias sankcijas.
JAV sankcijos bendrovei „Belaruskalij“ įsigaliojo 2021 m. gruodžio 8 d.
Lietuva nuo 2022 m. vasario 1 d. sustabdė baltarusiškų kalio trąšų tranzitą.
2024 m. gruodį „Belaruskalij“ tarptautiniam arbitražui pateikė ieškinį prieš Lietuvą, reikalaudama atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.
2025 m. liepą bendrovė Birių krovinių terminalas (BKT), kuri iki tol krovė baltarusiškas trąšas Klaipėdos uoste, siūlė Lietuvos Vyriausybei susitarti taikiai ir atnaujinti trąšų gabenimą per Lietuvą.
Dėl krovinių – klausimai
Bręstančią trąšų sankcijų atšaukimo situaciją komentavo buvęs uostininkas, dabartinis Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas.
„Klausimą, ar fiziškai būtų įmanoma dabar krauti šias trąšas, reikėtų užduoti konkrečioms kompanijoms. BKT, anksčiau krovęs baltarusiškas trąšas, įvykdė konversiją ir krauna grūdus. Klausimas, ar jie dar turi pajėgumų, ar dar yra išlikusios technologijos?“ – pastebėjo A. Kamarauskas.
Dėl galimybės krauti baltarusiškas trąšas yra ir daugiau nežinomųjų.
„Klausimų yra ir geležinkeliams. Neaišku, veš ar neveš? Iki visų krizių šis krovinys sudarė vos ne 12 mln. tonų per metus“, – A. Kamarauskas priminė buvusius Klaipėdos uosto rodiklius.
Bendrovė „LTG Cargo“ vidutiniškai per metus gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.
„Tačiau nėra aišku, ar patys baltarusiai norės krauti per Klaipėdą. Veikiausiai baltarusiai krauna per Ust Lugos uostą Rusijoje. Nesekiau, tad nežinau, ar šis krovinys iš viso kur nors buvo kraunamas, ar pirko kitos šalys šias trąšas, nepaisydamos sankcijų. Tačiau jei baltarusiai suformavo naujus maršrutus, susigrąžinti bet kurį krovinį yra ne taip paprasta“, – pastebėjo A. Kamarauskas.
Tokio pobūdžio kroviniams yra tam tikrų sąlygų.
„Tai – speciali technologija tiek krovinio sukaupimui, tiek iškrovimui ir krovimui į laivus. Yra daug niuansų. Yra ir geopolitinis klausimas, tačiau politikai turi atsakyti, ar su Baltarusija bus koks nors dialogas, ar ne? Neaišku, ar balionų krizė bus suvaldyta ir kokia ta diskusija bus su Baltarusija“, – svarstė A. Kamarauskas.
Tokia silpna Lietuvos Vyriausybė yra didelis koziris A. Lukašenkos rankose.
Sandoris – karo pradžioje
Buvęs ilgametis BKT vadovas Vidmantas Dambrauskas, dabartinis Klaipėdos miesto tarybos narys, pirmadienio rytą tvirtino nieko nežinąs apie JAV sankcijų atšaukimą baltarusiškoms trąšoms.
V. Dambrauskas generalinio direktoriaus pareigas šioje įmonėje ėjo nuo 2008 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. vasario 28 d., skelbia Registrų centras.
Po 2022 m. vasario 24-osios, Rusijos Federacijai užpuolus Ukrainą, kitą dieną buvo sušauktas BKT neeilinis akcininkų susirinkimas.
Susirinkimo tikslas – „V. Dambrausko atšaukimo iš pareigų klausimas nuo vasario 28 d.“.
Įmonės generaliniu direktoriumi paskirtas Ruslanas Malininas.
Darbo sutarties pakeitimą pasirašyti buvo įgaliotas įmonės akcininkas Igoris Udovickis.
Balsavimo teisę turėjo ir kitas terminalo akcininkas – įmonė „Belaruskalij“, jai atstovavo Ivan Golovaty.
I. Udovickiui priklausė 5 proc. BKT, „Belaruskalij“ – 15 proc., Šveicarijos kompanijai „Hasenberg AG“ – 65 proc. akcijų.
Šiuose Registrų centro įrašuose pirmąkart paminėta Šveicarijoje registruota bendrovė, tapusi kontrolinio akcijų paketo savininke.
Iki tol I. Udovickis valdė 70 proc., o įmonė „Belaruskalij“ – 30 proc. akcijų.
Pernai kompanija BKT skelbė, kad pardavimo grynosios pajamos buvo 15 mln. eurų.
Per finansinius metus pardavimai vyko su dviem pardavimo partneriais, rašoma įmonės finansinėse ataskaitose.
Su vienu iš BKT savininkų I. Udovickiu vakar žurnalistams nepavyko susisiekti, klaipėdietis neatsiliepė mobiliojo ryšio telefonu.
„Čia – rimti reikalai“
BKT nuo karo Ukrainoje pradžios buvo ir kitų pokyčių, 2020–2021 m. įmonėje dirbo 146 žmonės.
Šiais metais, Registrų centro duomenimis, terminale teliko apie pusšimtis darbuotojų.
ES dėl Baltarusijos dalyvavimo Rusijos agresijoje prieš Ukrainą 2022 m. birželio 3 d. įvedė sankcijas bendrovei „Belaruskalij“.
V. Dambrauskas vakar su žurnalistais nebuvo itin kalbus, nors anksčiau yra minėjęs, kad karo naujienas itin skrupulingai seka.
„Oi, net nekomentuosiu, net nežinau, kas atsitikę. Aš nieko nežinau. Kadangi laikraščių neskaitau, tai nieko nežinau. Kalio klausimas man tolimas. Aš – kitoje planetoje“, – teigė V. Dambrauskas.
Turtingiausių lietuvių sąraše esantis V. Dambrauskas 2021 m. „Verslo žinioms“ buvo pasakęs skambią frazę: „Politikai gali šnekėti ką nori, „Belaruskalij“ trąšas vežėme ir vešime.“
Šį kartą V. Dambrauskas stebėjosi, kad JAV atšaukė sankcijas, klausinėjo, kokius politinius kalinius Baltarusijos režimas paleido.
„Krova uoste krenta nuo 2020 m. Bet man nėra korektiška ką nors komentuoti. Šį kartą susilaikysiu, maža ką galiu padaryti savo plepalais. Čia – rimti reikalai“, – kalbėjo V. Dambrauskas.
Remiantis naujausiais Klaipėdos uosto direkcijos duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių Klaipėdoje perkrauta beveik 36 mln. tonų krovinių – 11 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.
BKT komentaras
Klaipėdos uostas niekada nebuvo uždarytas baltarusiško kalio tranzitui. Viešos nuorodos į ES sankcijas yra klaidingos, nes ES sankcijų reglamentai negali uždrausti jokių prekių tranzito. Sankcijų reglamentų tekste tranzitas neminimas. Tai susiję su tuo, kad Europos Taryba savarankiškai, ES vardu, priėmė Jungtinių Tautų tarptautinę jūrų teisės konvenciją, kurioje nustatoma besąlygiška tranzito laisvė šalims, neturinčioms tiesioginės prieigos prie jūros.
Žinoma, Europos Taryba vykdo savo įsipareigojimus ir nedraudžia prekių tranzito į trečiąsias šalis.
ES sankcijos taikomos importui ar kitiems kalio gabenimo į ES būdams, tranzitas nėra draudžiamas.
Tačiau net jei tranzitui iš tikrųjų būtų taikomos sankcijos, yra Sutartis dėl ES veikimo, pagal kurią visi ES valstybių narių tarptautiniai susitarimai, įsigalioję prieš šioms šalims įstojant į ES, turi viršenybę prieš bet kokius ES teisės aktus.
Prieš įstodama į ES Lietuva yra sudariusi keletą susitarimų, kuriuos ji privalo vykdyti, nepaisydama ES sankcijų reglamentų. Tarp jų – Susitarimas dėl Baltarusijos Respublikos krovinių tranzito per Lietuvos teritoriją ir Klaipėdos uostą ir, žinoma, investicijų apsaugos sutartys su Baltarusija ir Šveicarija, kurios apsaugo šių šalių tiesiogines investicijas į BKT terminalą. Tai reiškia, kad tranzitinis kalio gabenimas pagal 2013 m. sutartį tarp „Belaruskalij“ ir BKT yra apsaugotas keliais tarptautiniais Lietuvos susitarimais, kuriems ES sankcijos netaikomos.
Lietuva privalo vykdyti šias sutartis, bet ji jų nevykdo. Štai kodėl kalio tranzitas šiuo metu yra laisvas. Štai kodėl „Belaruskalij“ pateikė 12 milijardų JAV dolerių vertės ieškinį dėl investicijų apsaugos.
BKT terminalas yra pasirengęs priimti tranzitinį kalį bet kuriuo metu, nestabdant lietuviškų grūdų krovos.
JAV sankcijų atšaukimas objektyviai rodo didelį JAV susidomėjimą baltarusišku kaliu, kuris prieš Lietuvai įvedant draudimą kalio tranzitui buvo reguliariai kas mėnesį gabenamas per BKT į JAV. Pavyzdžiui, paskutinį tranzito mėnesį, 2022 m. sausį, į Amerikos rinką buvo išgabenta daugiau nei 130 tūkstančių tonų kalio. JAV, net ir taikydamos sankcijas, tuo pačiu metu išdavė OFAC licencijas toliau eksportuoti baltarusišką kalį į JAV, tai yra įprasta praktika. Pavyzdžiui, dabar galioja JAV sankcijos Rusijos kalio trąšų gamintojams, tačiau tuo pačiu metu buvo išduotos neterminuotos licencijos, leidžiančios be problemų tęsti eksportą iš Rusijos Federacijos į JAV.
Dėl kalio tranzito per Lietuvą blokavimo, įskaitant ir į JAV, Amerikos rinkos dalis, kuri anksčiau priklausė baltarusiškam kaliui, atiteko rusiškam kaliui, o Rusijos gamintojas „Uralkalij“ padvigubino tiekimo į JAV apimtis.
Kalio trąšos JAV priskiriamos strateginėms medžiagoms, užtikrinančioms nacionalinį saugumą. Kalio tranzito į JAV blokavimas yra tiesioginis veiksmas, kenkiantis JAV nacionalinio saugumo interesams – veikiausiai ne visi Lietuvos politikai tai supranta.
Leiskite dar kartą pakartoti: kalio tranzitas, įskaitant ir į JAV, gali būti atnaujintas bet kuriuo metu, jokių teisinių ar kitokių draudimų nėra.
Šiuo metu trūksta politinės valios, o už jos nebuvimą teks sumokėti milijardus investiciniame arbitraže.
Naujausi komentarai