- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl Malgorzatos – 11 metų mūšis
Panašių ginčų teismuose apstu.
Neseniai garsiai aptarinėta krepšininko Darjušo Lavrinovičiaus pergalė teisme. Krepšininko šeima dukrai norėjo duoti Leylos vardą.
Nors Leilos vardas Lietuvoje egzistuoja, krepšininko šeima norėjo, kad varde vietoj "i" trumposios būtų "y".
Valstybinė lietuvių kalbos komisija tam pasipriešino, tad tokio vardo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius neregistravo.
Tuomet Lavrinovičiai kreipėsi į teismą, ir Vilniaus miesto apylinkės teismas leido mergaitę pavadinti Leylos vardu su "y" ilgąja žodžio viduryje.
Kitoje byloje lenkų kilmės Lietuvos pilietei Malgožatai teismas pripažino teisę savo vardą rašyti originaliai ir tapti Malgorzata.
Dėl šio sprendimo ji kovojo nuo 2008-ųjų. Tai pirmoji byla Lietuvoje, kurioje teismas pripažino teisę į originalią vardo formą lenkų kilmės Lietuvos piliečiui.
Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Evelina Dobrovolska tikino, kad teisminiuose ginčuose dėl vardų ir pavardžių rašybos, savo teises kur kas dažniau gina Lietuvos piliečiai, o ne tautinių mažumų atstovai.
Piliečiai: Europos žmogaus teisių fondo teisininkė E. Dobrovolska įsitikinusi, jog politikų nenoras imtis asmenvardžių rašybos įstatymo nėra sietinas su išimtimis, neva naudingomis tik lenkams. 90 proc. pareiškimų teismams teikia lietuvės, susituokusios su užsieniečiais. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Įstatymo pataisos – stalčiuje
Pasak teisininkės, problemos dėl asmenvardžių rašybos turėtų būti sprendžiamos administracine tvarka, o ne teismuose.
"Valstybė kiekvieną kartą patiria nuostolių. Tokias bylas yra priversti nagrinėti teismai, į bylas įtraukiama Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Atsiliepimus teismams rašo Civilinės metrikacijos skyriai. Visa tai sudaro nemenkas administracines išlaidas. Taip tikrai neturėtų būti. Aš turėjau per 60 tokių bylų. Kiek valstybė iššvaisto biudžeto pinigų vien tam, kad būtų įgyvendinta tai, ką patvirtina valstybinės institucijos?", – pastebėjo E. Dobrovolska.
Nemenką patirtį tokiose bylose turinti advokatė pabrėžė, jog paties ginčo tokiose bylose nėra – tiesiog Civilinės metrikacijos skyriai, pagal galiojančius teisės aktus, negali šiuo metu išduoti dokumentų piliečiams, jų asmenvardžiuose naudojant "w", "q" ar "x" raides.
Tačiau skyriai neprieštarauja, kad teismai tenkintų tokius pareiškimus.
"Beje, pati Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtina, jog yra išimčių, ir tiems, kurie sudarė santuokas su užsienio šalies piliečiais, ir jų vaikams galima būtų rašyti pavardes originaliai pagal tėvo ar vyro asmens dokumentus. Iš esmės mes turime visas institucijas, kurios sako, jog grėsmės kalbai ir kultūrai nėra, tačiau trūksta vieno dalyko – politinės valios", – patikino E. Dobrovolska.
Teisininkė pastebėjo, jog Seime registruota ne viena įstatymo pataisa dėl asmenvardžių rašymo, tačiau politikai jų nagrinėti net nesiima.
"Regis, keturi projektai guli Seime. Matome, jog ši Seimo kadencija net nėra šio projekto įtraukusi į svarstymus. O kitais metais mes turime naujus rinkimus, vadinasi, šis klausimas ir vėl bus paliktas nesvarstytas", – apgailestavo E. Dobrovolska.
Teises gina lietuvės
Advokatė atkreipė dėmesį, kad dėl asmenvardžių rašybos į teismus besikreipiantys piliečiai, net ir laimėję teismus, neprašo valstybės atlyginti bylinėjimosi išlaidas, o tam turi teisę.
"Jie nori tik turėti pavardes, su kuriomis lengviau gyventi. Kartais manoma, jog tokių pataisų reikėtų būtent lenkams. Tačiau aš galiu paneigti šį mitą. Iš 60-ies mano turėtų bylų net 50-yje savo teises gynė lietuvės, ištekėjusios už užsieniečių. Čia yra lietuvių, o ne lenkų problema. Labai įdomus valstybės požiūris į savo piliečius", – reziumavo E. Dobrovolska.
Ji prisiminė, kad pirmosios sėkmingos bylos teismuose buvo išnagrinėtos dar prieš penkerius metus.
"Ką tai reiškia? Per penkmetį lietuvių kalba ir valstybė nesugriuvo. Jokios grėsmės valstybei nėra. Jei pati pavardė yra nelietuviška, juk ji netaps lietuviška, jei ją rašysime be "x" ar "w" raidės. Ji tiesiog vis tiek bus nelietuviška. Mes patys nelabai norėtume, jog mūsų pavardes ar vardus keistų svetimi žmonės ar valstybė", – pastebėjo E. Dobrovolska.
Pasak teisininkės, statistika byloja, jog Lietuvoje yra apie 16 proc. mišrių šeimų.
"Jei mes kalbame apie tautines mažumas, reikia prisiminti, kad tarptautinėje praktikoje iš tiesų priimta, jog valstybės turi teisę į tam tikras tvarkas. Asmenvardžiai turėtų būti rašomi pagal lotynišką abėcėlę, ne, pavyzdžiui, kirilica. Tačiau tvarkas būtina nustatyti patiems. Užuot ieškojus kompromiso, galvos kišamos į smėlį, siūlymai ir projektai politikų net nėra nagrinėjami", – konstatavo E. Dobrovolska.
Komentaras
Elvinas Jankevičius, Teisingumo ministras
Tokia tvarka nėra gera, nes gali būti pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, kadangi skirtingoms asmenų grupėms galioja nevienodos taisyklės. Šias problemas būtų galima išspręsti kreipiantis į Konstitucinį Teismą.
Vienoje klasėje gali būti keli vaikai, turintys tuos pačius vardus, tačiau jie skirtingai rašomi. Tai nėra gerai.
Žmonės, kuriems civilinės metrikacijos įstaigos atsisakė įrašyti jų pageidaujamus vardus į asmens dokumentus, turi teisę tokį atsisakymą skųsti teismui. Per pastaruosius trejus metus buvo priimta apie 10 teismų sprendimų, kai civilinės metrikacijos įstaigos buvo įpareigotos įregistruoti vardus ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Visi žmonių prašymai dėl vardų keitimo teismuose iki šiol buvo patenkinti.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismas leido registruoti vardus: Anna, Emilia, Leyla, Malgorzata, Nikolle, Pia Maria, Šiaulių apylinkės teismas – net vardą Naomi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą2
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...