Koją pakišo įprotis

Kokiu pagrindu bankui yra būtina naikinti svetimą dokumentą, banko informacijos centro darbuotojai Rolandui Jurise'ui nesugebėjo paaiškinti.

"Vertėtų šiam bankui iškelti bylą už svetimo turto ar svetimo dokumento sunaikinimą. Norvegiško banko kortelėje yra visi mano duomenys ir net nuotrauka, tai beveik yra asmens dokumentas. Norvegijoje šia kortele kartais pasinaudoju kaip asmens dokumentu. Tačiau tik Lietuvoje susidūriau su tokia absurdiška situacija – kitas bankas sugalvojo sunaikinti svetimą dokumentą. Kodėl? Niekas neaiškina", – piktinosi trupam į Lietuvą sugrįžęs R.Jurise'as.

Vyras banko kortelės neteko Turgaus gatvėje vėlyvą vakarą.

"Išgryninau kelis šimtus eurų. Norvegijoje esančiuose bankomatuose pirmiausia klientui grąžinama kortelė, tik tuomet išduodami grynieji. Iš įpratimo, pasiėmęs grynuosius, nužingsniavau šaligatviu. Norvegijoje, jei klientas netyčia palieka grynuosius bankomate, pasigirsta signalizacijos garsas. Taip padaryta dėl žmogaus saugumo. Čia, Lietuvoje, viskas yra atvirkščiai. Tik po poros minučių prisiminiau, kad palikau kortelę. Sugrįžau, bet ją jau buvo "prarijęs" bankomatas", – savo istoriją pasakojo vyras.

Už skubią inkasaciją – 75 eurai

Vyrą nukrėtė išgąstis. Kišenėje tebuvo keli šimtai eurų. Nors už viešnagę viename Klaipėdos viešbutyje jau buvo sumokėta, tačiau tolimesnei kelionei vyrui nebūtų užtekę grynųjų pinigų.

"Pagalvojau, visi mano planai žlugs. Ką daryti tokiu atveju? Juk išgryninau ne itin stambią sumą, jos net kelionei atgal būtų neužtekę", – aiškino R.Jurise'as.

Vyras pamėgino vėlyvą vakarą paskambinti banko informacijos numeriu. Naktį niekas su klientu nekalbėjo. Sulaukęs ryto, sunerimęs lietuvis vėl susisiekė su banku.

"Tai, ką išgirdau, man visai pakirto kojas. Paaiškėjo, kad bankas gali pasiūlyti skubią inkasaciją. Esą už 75 eurus gali atvažiuoti banko darbuotojai ir išimti iš bankomato kortelę. Apsidžiaugiau, pasakiau, kad ir šimtą eurų sumokėčiau, kad tik atiduotų", – prisipažino vyras.

Tačiau paaiškėjo, kad finansų įstaiga užsienietiškos kortelės savininkui neatiduos, net jei jis pateiks asmens dokumentą.

Pasirodo, bankas per dvi savaites sunaikina kortelę, jei kortelės savininkas nepateikia savo banko raštiško patvirtinimo, kad kortelė priklauso jam.

"Va taip, lengva ranka paima ir sukarpo svetimą dokumentą, svetimą turtą. Ir nieko. Niekas nesiruošia net nuostolių kompensuoti. Banke liko pokalbio įrašas, aiškiai buvo pasakyta, kad aš nieko nepešiu, nes bankas kortelę sunaikins, jei aš nepateiksiu norvegiško banko rašto, kuriuo mano bankas turi kreiptis į Lietuvoje veikiantį banką", – šiurpo vyras.

Nuotrauka – ne įrodymas?

R.Jurise'as stebėjosi tokio pobūdžio tvarka. Lietuvis susisiekė su savo banko atstovybe.

"Net mano bankas nusistebėjo, kodėl lietuviai grasina sukarpyti mano kortelę. Telefonu kalbėjusiam darbuotojui buvo neįtikėtina, kad čionykščiams neužtenka net to, kad kortelėje yra nuotrauka. Kokios dar identifikacijos reikia?" – stebėjosi vyras.

Banko informacijos centro telefonu susisiekus su banko darbuotoja, ši taip pat paaiškino, jog pagal banko vidinę tvarką kortelė užsienyje registruoto banko savininkui grąžinama tik pateikus užsienio banko kreipimąsi, kad teisėtas kortelės valdytojas ją atgautų.

"Įsivaizduokime, kad yra savaitgalis. Ar kuris nors "Nordea" banko skyrius dirba? O jei žmogus atplaukė į Klaipėdą kruiziniu laineriu? Ką jam daryti ir kur kreiptis? Beje, šiam bankui užsienietis moka nemažus komisinius už pinigų išgryninimą. Kaip norės kuris nors užsienietis atvykti į Lietuvą, jei su juo šioje šalyje bus taip elgiamasi?" – pyko R.Jurise'as.

To prašė užsieniečiai?

"Nordea Bank Lietuva" Komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas aiškino, kad banko vidinė tvarka atsirado po užsienio bankų prašymų.

"Ne mes sugalvojome tokią tvarką. Dėl prevencijos ir dėl pačių klientų saugumo užsienio bankai pateikė prašymus išduoti jų bankų korteles klientams tik tokiu atveju, kai yra raštiškas šio banko patvirtinimas. Viską suprantu, kad žmogui tai yra labai dideli nepatogumai. Tačiau noriu pažymėti, kad bankas kiekvieną atvejį analizuoja ir stengiasi pasielgti žmogiškai ir paprastai", – aiškino banko atstovas.

Į tai kortelės netekęs R.Jurise'as replikavo, jog išsiimdamas savo banke kortelę su nuotrauka išgirdo patikinimą, kad jokių patvirtinančių laiškų tokiu atveju šio banko klientui neprivalu prašinėti.

"Buvo paaiškinta, kad jei aš prarasiu kortelę užsienyje, man nereikės pateikti norvegiško banko raštiško patvirtinimo. Lietuvių bankas sako ne visą tiesą. Tam norvegai ir ėmė kortelėse nuotraukas spausdinti. Beje, mano kortelė nebuvo užblokuota, saugumo kodai buvo suvesti teisingai. Vadinasi, teisinio pagrindo sunaikinti ją nėra. Nėra jokio pagrindo suabejoti, kad ja gali pasinaudoti ne tikrasis savininkas", – replikavo vyras.

Reikalavo laiško

V.Cucėnas tikino, kad tokių atvejų, kai užsieniečiai praranda korteles, nutinka labai retai.

"Vienas ar du atvejai per metus. Esu pats pagelbėjęs vokiečiams, kurie prarado kortelę Vilniuje. Tačiau pagal šiuo metu galiojančią tvarką kortelė sunaikinama tik tokiu atveju, jei per dvi savaites žmogus nepateikia banko rašto. Aš suprantu, ne kiekvienas atvykęs užsienietis gali fiziškai Lietuvoje gyventi dvi savaites, kol gaus raštą. Kiek pamenu, buvo reikalaujama, kad būtų pateiktas pasirašytas užsienio šalies banko laiškas. Mes visi žinome, kiek laiko gali keliauti toks laiškas. Kitą kartą net per dvi savaites toks laiškas gali nepasiekti Lietuvos. Reikia vadovautis sveiku protu. Todėl stengiamės bet kokiu atveju pagelbėti į bėdą patekusiam žmogui", – tikino V.Cucėnas.

Banko atstovas aiškino, kad įmonė, aptarnaujanti bankomatus, juos inkasuoja priklausomai nuo to, kaip intensyviai jie yra naudojami.

"Jei yra didesni srautai ir yra būtina dažniau juos aptarnauti, važiuojama dažniau. Tačiau vidutiniškai visi bankomatai aplankomi kartą per savaitę. Taip, galima užsisakyti skubią inkasaciją. Tuomet atvažiuos specialistai ir išims kortelę iš bankomato. Bet mes jos nekarpysime, atiduosime žmogui, jei jis turės banko patvirtintą dokumentą", – tvarkas aiškino V.Cucėnas.

Tvarka bus dar griežtesnė

V.Cucėnas pažymėjo, kad kliento pasipiktinimas dėl keliamų reikalavimų nėra motyvuotas.

"Juk mes nesipiktiname, kad oro uostuose atsirado papildomų saugumo reikalavimų. Visi suprantame, kad pasaulis keičiasi. Po teroro aktų, po sukčiavimo atvejų ir bankai griežtina kortelių naudojimo taisykles. Ateityje sąlygos tik dar labiau griežtės ir visiems mums teks prie to prisitaikyti. Kai lietuvis netenka kortelės užsienio šalyje, jis privalo paklusti užsienio šalies taisyklėms, ir niekas juo nesirūpina", – pastebėjo V.Cucėnas.

Banko informacijos ir pagalbos centro darbuotoja vakar žurnalistus informavo, kad užsienietis gali pateikti net elektroniniu paštu gautą banko patvirtinimą. Esą tiks ir skenuotas dokumentas.

"Gavę tokį raštą, mes kortelę išsiųsime rašte nurodytu adresu. Bankas gali nurodyti bet kokį adresą, net ir paties kliento. Mums nesvarbu. Svarbu, jog būtų patvirtinta, kad šis žmogus yra kortelės naudotojas", – tikino V.Cucėnas.