- Bernardas Šaknys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
Tvenkinyje prie Jono kalnelio pirmadienį priešpiet darbavosi Klaipėdos universiteto mokslininkai. Dar pernai birželį jie čia įrengė eksperimentinę salą. Tiesa, vandenį valančius augalus gerokai apskabė antys.
Brangiai papuotavo
„Bandome atsodinti. Buvome užsisakę nemažai egzotinių augalų iš Olandijos, Didžiosios Britanijos. Tai buvo nuostabus maistas antims. Jei atvirai, jos nepigiai papietavo. Salos meniu kainavo apie aštuonis šimtus ar tūkstantį eurų. Bet buvau maloniai nustebęs, kad daugelis augalų atsigauna po tokios puotos“, – juokėsi Klaipėdos universiteto profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas.
Vis dėlto nuspręsta salą papildyti naujais augalais.
„Profesorius parinko aštresnes rūšis: viksvos, vilkdalgiai, margalapės nendrės, lendrūnai. Dėl įdomumo įdėsime keletą purienų. Gal prigis kas nors iš žydinčių augalų“, – vardijo Jūros tyrimų instituto mokslininkė Jūratė Lesutienė.
Valo vandenį
Kaip natūralus filtras veikianti augalija mažina vandens žydėjimą ir skaidrina vandens telkinį. Be to, atlieka estetinę funkciją.
„Nusprendėme, kad žmonėms salos labiausiai patinka tose vietose, kur yra mažiausiai gamtos. Kaip matote, čia visur užbetonuota urbanistinė teritorija. Norėtume ją pagražinti“, – paaiškino mokslininkų komandos vadovas A.Razinkovas-Baziukas.
KU nuotr.
Dirbtinėse salose prieglobstį randa ir retos gyvūnijos rūšys.
„Mums, ekologams, labai įdomu – tai ne pelkė, bet ir ne sala. Šaknys dugno nepasiekia, tad po sala susidaro povandeninės buveinės. Jose gali laikytis žuvų mailius, įvairios bestuburių rūšys. Vokiečių kolegos yra radę apsigyvenusių ungurių. Tai reta rūšis, todėl salą galima pritaikyti jiems atkurti“, – pasakojo J.Lesutienė.
Mokslininkai svarsto ateityje tokias salas naudoti įvairių statybų paveiktose vietose, kur tenka išardyti natūralią pakrantę.
Ieškos kitų medžiagų
Sala pagaminta iš plastikinio rėmo, aptraukto kokoso pluoštu. Šis padengtas plastikiniu tinklu, saugančiu salą nuo susidūrimų ar ledo žiemą.
„Sulaukėme kritikos, kad konstrukciją sudaro nemažai plastiko. Kitas mūsų uždavinys – rasti kitokius sprendimus. Mūsų mokslininkai yra sugalvoję pakeisti plastiką nerūdijančio plieno tinklu. Jis būtų mažiau kenksmingas“, – teigė mokslininkė.
Sala Jono kalnelyje įkurta įgyvendinant vandens telkinių kokybės gerinimo projektą kartu su Vokietijos ir Lenkijos mokslininkais.
Dar dvi salos Lietuvoje yra Kuršių mariose. Jose su augalija mažiau eksperimentuojama – salose susodinta tik Nacionalinio parko konkrečiai vietai būdinga augmenija.
Jūros tyrimų instituto mokslininkų sukurtos salos artimiausiu metu bus įrengtos dar dviejuose vandens telkiniuose Klaipėdoje ir Šiauliuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas1
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką2
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai4
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Paskelbtas konkursas Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dar kartą skelbia konkursą Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo (-ės) pareigoms. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Kunigiškėse – įtarimai žiauriu elgesiu su gyvūnais: katinas krito taip lyg širdies smūgis ištiko5
Septyniolika kačių per savaitę – tiek skaičiuoja netekę Palangos Kunigiškių gyvenvietės žmonės ir įtaria, kad katės nunuodytos. Jeigu Kunigiškėse primėtyta žiurknuodžių – žmonės bijo ne tik dėl augintinių. ...