Jokie politikai, valdininkai ar savivaldybės specialistai nežino geriau už konkrečiame miesto mikrorajone ar kvartale gyvenančius žmones, bendruomenių atstovus, kaip jie nori gyventi, ko toje vietovėje reikia, kokios problemos gyventojams aktualiausios – įsitikinęs U. Radvila. Todėl jis sieks, kad Klaipėdos bendruomenės stiprėtų ir būtų labiau įtrauktos į miesto valdymą, jo ateities kūrimą.

Jokiai partijai nepriklausantis U. Radvila įgyvendinti savo idėją kurti Klaipėdą ant bendruomenės pamatų siekia prisijungdamas prie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos kandidato į merus Audriaus Petrošiaus komandos ir kandidatuodamas į Klaipėdos miesto tarybos narius.

Siūlo iniciatyvą

„Kad bendruomenės taptų aktyvesnės, konstruktyvesnės ir brandesnės, svarbu joms suteikti daugiau galimybių realiai veikti, kuriant ir įgyvendinant savo idėjas. Bendruomenėms stiprėjant, jos turi glaudžiau įsitraukti į miesto planavimą, vystymą, projektų įgyvendinimą bei kontrolę. Niekas geriau už bendruomenes šitų funkcijų neatliks, nes bendruomenių atstovai, gyvenantys tame mikrorajone ar toje gatvėje, geriausiai žino, ko jiems reikia, ir kontrolės funkciją gali atlikti kasdien, o ne pagal valdininkų patvirtintą grafiką“, – sako U. Radvila.

Mūsų šalyje bendruomenės dar neturi tokių gilių tradicijų kaip Vakarų Europos valstybėse ir jų veikloje dalyvauja palyginti maža dalis gyventojų.

„Nacionaliniu mastu pasigendu pilietiškumo ugdymo. Dabar dažniausiai tik prieš rinkimus matome socialines reklamas, kurios skatina ateiti balsuoti. Jei balsuosi, atliksi savo pareigą, tai būsi geras pilietis – maždaug tokia mintis diegiama. Bet juk aktyviems ir pilietiškiems reikia būti ne tik per rinkimus, o nuolatos. Savo aktyvumu, įsitraukimu gyventojai turėtų prisidėti prie valstybės ir miesto kūrimo, planavimo, valdymo, kontrolės. Tad reikia skatinti žmones būti pilietiškus, šviesti, kaip jie tai gali padaryti. Viena iš pilietiškumo formų yra būrimasis į aktyvias vietos bendruomenes“, – sako U. Radvila.

Pasigenda aktyvaus valdžios palaikymo

„Norint, kad bendruomenės gyvuotų ir būtų aktyvios, reikalingi tam tikri resursai – ir ne tik finansiniai. Bendruomenėms reikia patalpų, kad jų nariai galėtų susirinkti, bendrauti, diskutuoti, tartis. Šiandien tos galimybės yra labai ribotos. Ir tik atkaklumu kai kurios bendruomenės tų galimybių išsireikalauja. Mano nuomone, bendruomenių veikla turi būti skatinama, sudaromos sąlygos naudotis patalpomis ir finansiniais ištekliais kuo paprasčiau ir lengviau. Augančios stiprios bendruomenės – tai augantis ir stiprus miestas“, – įsitikinęs U. Radvila.

Jis neabejoja, kad bendruomenės miestui ir šaliai gali duoti didelę naudą, nes į jas buriasi įvairių specialybių ir įvairių patirčių turintys žmonės.

„Džiugu, kad Klaipėdoje jau yra stiprių bendruomenių, veikia ir jas vienijanti asociacija. Bet norėtųsi, kad savivaldybė rodytų daugiau iniciatyvos, noro, palaikymo ir sudarytų kuo geresnes sąlygas bendruomenėms aktyviai veikti“, – sako U. Radvila.

Pasak jo, Klaipėdoje yra daug savivaldybei priklausančių pastatų, tad patalpų, kuriose galėtų vykti bendruomenių renginiai ir susibūrimai, savivaldybei neturėtų būti sunku rasti.

Kodėl ne visa informacija vieša?

Klaipėdos bendruomenių asociacijos prezidentas Renaldas Kulikauskas sako, kad bendruomenėms išties labai svarbus viešojo sektoriaus skaidrumas ir efektyvus lėšų naudojimas. O norint užtikrinti piliečių dalyvavimą sprendimų priėmime, būtina viešinti visą informaciją, susijusią su savivaldos vykdomais projektais.

„Tačiau ne visų Klaipėdos miesto tarybos komitetų ir komisijų posėdžių transliacijos savivaldos „YouTube“ paskyroje yra viešai transliuojamos, o komitetų posėdžių įrašai saugomi tik ribotą laiką, po kurio tampa nebepasiekiami. Todėl aš, kaip pilietis, nebegaliu pasitikrinti, kas buvo nutarta prieš metus ar kelerius, o projektai Klaipėdos mieste trunka ilgai (vidutinis vykdomo projekto terminas yra 4,5 metų) ir neretai labai pabrangsta“, – sako Klaipėdos bendruomenių asociacijos prezidentas.

Sieks skaidrumo ir atvirumo

U. Radvila taip pat įsitikinęs, kad klaipėdiečiams turi būti viešai prieinama ir nesunkiai randama informacija apie miesto valdžios priimamus sprendimus ir įgyvendinamus projektus, nes aktyvūs vietos bendruomenių nariai atlieka labai svarbią tų sprendimų ir projektų kontrolės funkciją.

„Bet surasti reikiamus duomenis, net ir žmogui, turinčiam patirtį, neretai nėra paprasta. Jau nekalbant apie paprastą klaipėdietį, kuris net nežino, kur tų duomenų ieškoti“, – teigia U. Radvila.

Be to, ne visa informacija apie daugumą projektų ir paslaugų pirkimų yra viešai pateikiama, prisidengiant sutarčių konfidencialumo punktais.

„O juk žmonės turi žinoti, kas planuojama ar bus daroma jų mikrorajone ar gatvėje, kur jie gyvena, taip pat – ar įgyvendinant projektus mokesčių mokėtojų lėšos panaudojamos efektyviai ir skaidriai. Vietos gyventojai ne tik turi teisę žinoti, kaip ir kas bus daroma, bet turi būti ir išgirstas jų požiūris, pasiūlymai, ko jiems išties reikia“, – sako kandidatas į Klaipėdos miesto tarybos narius.

Visi miesto rajonai, kaip ir žmonės, gyvena tam tikrą savo ciklą: susikuria, vėliau pasensta, tad po kurio laiko turi atsinaujinti. „Tuose procesuose, taip pat ir miesto plėtros projektuose, bendruomenių atstovai turi būti ne tik statistai, kai jiems tiesiog pateikiami derinti būsimi nauji objektai, jau numatyti projektai ir pasakoma, kad čia bus tas ar anas. Tai per vėlyva stadija. Bendruomenės atstovai turėtų būti įtraukti visose stadijose – nuo projekto idėjos, vystymo, planavimo iki realizavimo. Dabar bendruomenių įtraukimas neretai būna labiau imitacija“, – teigia U. Radvila.

Gali semtis patirties ir iš užsienio bendruomenių

Pasak kandidato į Klaipėdos miesto tarybos narius, bendruomenėms turėtų būti sudarytos sąlygos semtis patirties ir iš kitų šalių bendruomenių.

„Pavyzdžiui, mūsų Klaipėda draugauja ir užmezga partnerystę su kitais Europos miestais, su kuriais vyksta kultūriniai, dalijimosi patirtimi, įvairių projektų mainai. Manau, į tokį bendradarbiavimą, miesto delegacijas turėtų būti įtraukiamos ir miesto bendruomenės, kad jos galėtų keistis patirtimi, susipažintų, kaip veikia ir kuo gyvena Klaipėdai giminingų kitų šalių miestų bendruomenės“, – dar vieną bendruomenių veiklos skatinimo idėją siūlo U. Radvila.

Naujas bendruomenių centras

Svarbus dėmesys bendruomenėms skiriamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidato į Klaipėdos miesto merus Audriaus Petrošiaus ir jo komandos rinkimų programoje, prie kurios kūrimo prisidėjo ir U. Radvila.

„Vienas kertinių mūsų pasiūlymų – įkurti bendruomenėms naują centrą Klaipėdoje. Be to, programoje numatėme sudaryti atskirų miesto dalių bendruomenėms didesnes galimybes veikti savivaldybės administracijos steigiamuose paslaugų centruose. Šie žingsniai suteiks didesnę motyvaciją burtis ir stiprėti uostamiesčio bendruomenėms bei glaudžiau bendradarbiauti su miesto valdžia, ieškant joms aktualių problemų sprendimų“, – įsitikinęs U. Radvila.

Politinė reklama apmokėta iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs. 1845798.