Ketino įrengti svečių namus

Šiauliuose registruota bendrovė "Fisanta", kurios akcininkai – sutuoktiniai Regina ir Fiodoras Ratkevičiai, 1998-aisiais iš savivaldybės įsigijo buvusį kino teatrą "Baltija".

Buvo praėję treji metai nuo gaisro, pastatas jau tada atrodė apgailėtinai, badė klaipėdiečiams akis ir vertė miesto valdžią klausinėti, koks likimas laukia šio senamiesčio statinio.

Verslininkai ketino šioje vietoje įrengti svečių namus.

Klaipėdiečių pyktį užsitraukę šio objekto savininkai tikino patys tapę savotiškais situacijos įkaitais.

Kai prieš daug metų jie įsigijo apgriuvusį pastatą, kuris užima visą kvartalo kampą, jų nuosavybė siekė kitą Žvejų ir Vežėjų gatvės kampą.

Šiauliečiai pirko visą statinį, užtveriantį ir dalį gatvės.

Vėliau paaiškėjo, kad pagal bendrąjį miesto planą numatyta atverti Kalvių gatvę ir sujungti ją su Tiltų gatve. Dideliu pastatu ji buvo užtverta dar sovietmečiu.

Toks planas atidengti gatvę pažeidė pastato savininkų interesus, nes jų pirkinys dėl tokių pokyčių reikšmingai sumažėjo.

Įsigiję vienokį statinį, savininkai įpareigojami atstatyti kur kas mažesnį. Dėl to bylinėtasi.

Panašu, kad sprendimą dėl šios situacijos įmanoma rasti. Reikalavimą atverti gatvę išspręstų arka, virš kurios gali augti antras ir kiti pastato aukštai.

Paveldosaugininkų teigimu, kompromisas rastas, tačiau kol kas reikalai nejuda.

Pritrūko pinigų?

Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška, anksčiau dirbęs Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriuje, prisiminė prieš dešimtmetį kilusį konfliktą tarp departamento ir savininkų.

Tada paveldosaugininkai nepritarė projektiniams sprendiniams.

"Kiek pamenu, tada norėta pastatą visiškai nugriauti ir pastatyti naują. Reikalauta, kad naujas statinys nebūtų aukštesnis nei foninis užstatymas ar šalia esantys namai. Projektas lyg ir buvo baigiamas rengti, Kultūros paveldo departamentas kėlė jam tam tikrus reikalavimus ir nepritarė konkretiems projektiniams sprendiniams. Bet, mano žiniomis, savininkai nieko nedarė ir jau dešimtmetį rodo pirštu į departamento pusę sakydami, kad kalti yra šitie. Mano žiniomis, gautas Architektų sąjungos pritarimas, bet realių žingsnių savininkai nedaro", – prisiminė V.Juška.

"Fisanta" yra bausta piniginėmis baudomis už pastato nepriežiūrą.

Savivaldybės darbuotojas šiauliečių veiksmus vadina rusenimu, nes vos sujudėję savininkai ilgam nurimsta.

Paveldosaugininkas spėliojo, ar derinant projektą nebuvo pereita į asmeniškumus. Galbūt abiejose pusėse būta tam tikro užsispyrimo, tačiau laikas eina ir pagrindo principams nebėra.

Gal verslininkai neturi pinigų?

"Esu valstybės tarnautojas ir svetimų pinigų neskaičiuoju, bet faktas, kad senamiestyje keli brangius pirkinius įsigiję verslininkai nesiryžta ką nors daryti. Todėl galima tik spėlioti, kodėl taip elgiamasi. Gal verslininkai neturi pinigų? Bet jeigu taip, ar ne protingiau būtų parduoti tokį objektą? O bet kokį, net teisėtą reikalavimą vadinti kliūtimi verslui yra negarbinga. Mes matome, kad "Fisantos" požiūris yra laikyti senamiesčio centre sugriuvusį pastatą ir jį pūdyti", – kategoriškos nuomonės neslėpė V.Juška.

Mieste yra ir kitų valstybinių institucijų, kurios galėtų imtis priemonių reikalaujant kaip galima greičiau sutvarkyti griuveną.

Visuomenės sveikatos centrui turėtų rūpėti, kad klaipėdiečiai šioje senamiesčio vietoje jaustųsi saugūs.

Kultūros paveldo departamentas taip pat turi teisę reikalauti, kad aplinka būtų sutvarkyta.

Įžvelgia savivalę

F.Ratkevičius kol kas nenori kalbėti apie teisinius ginčus.

"Klaipėdos" kalbinamas jis neminėjo, su kuo ir dėl ko vis dar kovoja, bylinėjasi, bet ne kartą sakėsi smarkiai nukentėjęs nuo valdininkų.

"Esame priversti daryti taip, kaip nori savivaldybė, o ne taip, kaip norėtume mes. O savivaldybė daro ne tai, ką mums užtikrina galiojantys įstatymai. Reikia nueiti kryžiaus kelius, kad jie veiktų mūsų naudai. Mano galva, tai yra tam tikros savivalės forma", – teigė F.Ratkevičius.

Paklaustas, ar artimiausiu metu neturi planų aptvaru virtusioje vietoje pradėti statybų, F.Ratkevičius patvirtino, kad tokių planų esama.

"Mūsų planai daugybę kartų keitėsi. Laikas eina. Rinka nestovi vietoje. Tai, ką planuoji šiandien, rytoj gali būti visiškai nebeaktualu, o poryt jau gali atrodyti nesąmonė. Nuo šio pastato įsigijimo praėjo 20 metų. Mes buvome ne kartą "aplapošinti". Kai atsipeikėdavome, bandydavome atstatyti teisybę, oponentai imdavosi kitų priemonių. Žmonės, kurie akivaizdžiai pažeidinėjo įstatymus, buvo visų akivaizdoje, visi matė, kad kažkas savivaliauja nieko nesibaimindamas, bet nieko nedarė, tarytum sakydami: "Tau reikia, tu ir kovok", – piktinosi verslininkas. – Dabartinė situacija yra tokia: visas šis ginčas dar nesibaigė, jis tebesitęsia, todėl atskleisti savo kortų ir nenoriu. Tai būtų neprotinga iš mūsų pusės. Jau turime ir patirties, ir esame gavę pamokų. Nieko konkrečiai ir detaliai pasakoti nenoriu. Galutinis taškas bus tada, kai vietoje šito atsiras kitas pastatas ir jį bus leista naudoti."

Lėšos – baudoms ir teismams

F.Ratkevičius minėjo, kad jiems tie du dešimtmečiai yra virtę nesibaigiančiu pereinamuoju laikotarpiu, per kurį ne kartą teko mokėti baudas už pastato nepriežiūrą. Labai daug kainavo teismo procesai.

"Įklimpome į liūną. Dabar jau neįmanoma paskaičiuoti, kiek pelno mes negavome. Buvo laikai, kai statybininkų darbas buvo nebrangus, o ir medžiagos nepalyginamai pigesnės. Ar galima lyginti statybų kainą 1998 ir 2018 metais? Jeigu 1998-aisiais būtume žinoję, kas už gražių savivaldybės žodžių, siūlomų prekių ir įsipareigojimų stovi, tikrai nebūtume pirkę to statinio. Tuos pinigus galėjome investuoti kur kas naudingiau", – atviravo šiaulietis.

Vyras papasakojo, kad kaskart pakviesti į savivaldybę įvairiausiems svarstymams jie girdėdavo pažadus, esą valdininkai jiems nori padėti.

O kai išeidavo iš pastato Liepų gatvėje, po kurio laiko suprasdavo, esą visa tai tebuvo graži iškaba, bet ne tiesa.

Savininkai maitina pažadais?

Miesto valdžia prieš Naujuosius metus ėmėsi grasinti naujomis sankcijomis kino teatro "Baltija" savininkams. Ketinama inicijuoti žemės nuomos sutarties nutraukimą.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas tvirtino, kad apie tokius veiksmus susimąstyta dėl objekto šeimininkų neveiklumo.

"Ne kartą buvau susitikęs su savininkais. Kiekvieną kartą jie maitina pažadais, bet tik užsitveria teritoriją, pastato likučius uždengia tinklu, kad nekeltų pavojaus miestiečiams. Mėginsime taikyti priemones, kurios naujos. Žiūrėsime, ar įmanoma susigrąžinti turtą, jei savininkas nieko nedaro", – tvirtino vadovas.

Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas pasakojo, kad realių veiksmų dėl "Baltijos" pastato dar nėra imtasi. Diskutuota, kad procedūrą reikėtų inicijuoti.

Kalbėta ne tik apie kino teatro pastatą, bet ir kitus dešimtmečiais stovinčius netvarkomus objektus, tokius kaip buvusio "Trinyčių" fabriko, Lietuvos kino studijos teritorijos.

Tačiau, anot teisininko, pirmiausia reikėtų įvertinti visus privalumus ir trūkumus, apsispręsti, ar tikslinga pradėti procedūrą, ar tam yra teisinis pagrindas.

Įžvelgia dvi puses

A.Kačalinas atkreipė dėmesį, kad savivaldybė galėtų tik inicijuoti žemės nuomos nutraukimo procedūrą.

Ją turėtų vykdyti Nacionalinės žemės tarnyba, kuri nuomoja sklypą.

"Geriausiu atveju galėtume kreiptis į tarnybą, nurodyti aplinkybes, kodėl sutartis turėtų būti nutraukta, laukti jų verdikto. Pagal įstatymą, žemės nuoma gali būti nutraukta, jei nemokamas mokestis, arba atvejais, kai sklypas naudojamas ne pagal paskirtį", – tvirtino vedėjas.

Teisininkas aiškino, kad žemės nuomos sutarties nutraukimas turi dvi puses.

Jei tai būtų padaryta, savininkai neturėtų teisinių galimybių parengti jokio remonto ar rekonstrukcijos projekto, nes prie kiekvieno pastato turi būti suformuotas sklypas.

"Iš vienos pusės, tai būtų baudimas, iš kitos – užkirstas kelias tvarkyti pastatą. Nors žemės nuomos sutartis ir būtų panaikinta, objektas priklausytų tam asmeniui. Teisę į nuosavybę saugo Konstitucija. Tad pastatas toliau stovėtų apgriuvęs. Be to, sumažėtų ir pajamos iš žemės nuomos. Savininkas mokėtų tik už žemę po pastatu, o ne už visą sklypą", – pabrėžė vedėjas.

Lygino su "Trinyčiais"

Anot A.Kačalino, vykstant diskusijai, nuomonės dėl žemės nuomos nutraukimo inicijavimo išsiskyrė ir tarp miesto valdžios atstovų.

Kai kurie tvirtino, kad tokie veiksmai ne padėtų išspręsti klausimą, o dar pablogintų apleistų pastatų situaciją.

"Tai sudėtingas klausimas. Jei kokie nors veiksmai vyksta, gal nereikėtų užkirsti kelio. Juk ir dėl buvusio "Baltijos" kino teatro pastato atnaujinimo atliekami veiksmai, kad ir vangiai", – komentavo vedėjas.

Teisininkas atkreipė dėmesį, kad žemės nuomos sutarties nutraukimas gali būti inicijuojamas, kai pastatas visiškai sugriuvęs.

"Nacionalinė žemės tarnyba jau nenuomoja žemės ten, kur realiai nėra statinių. Yra toks ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas. Jei ilgą laiką nesirūpinama pastatu, galima iki to prieiti. Realu, kad tokia praktika būtų taikoma "Trinyčių" fabriko teritorijai, kur pastatai sunykę", – teigė vedėjas.

Tačiau, A.Kačalino teigimu, tada kyla klausimų dėl pačių griuvėsių pašalinimo, kas juos turi teisę nugriauti, ar nebus pažeista nuosavybės teisė, kaip juos išregistruoti.

"Matau, kad po truputį institucijos apie tai mąsto. Gal atsiras kokie nors teisės aktų pakeitimai šiuo klausimu", – teigė vedėjas.

Darko vaizdą? Atimti negalima

Svarstant apsileidėlių sąrašus, miesto tarybos nariai nuolat kelia klausimą dėl daug metų miesto vaizdą darkančių pastatų paėmimo.

A.Kačalinas pabrėžė, kad paėmimui turi būti dvi esminės sąlygos.

Pirma, paėmimas visuomenės poreikiams turi būti numatytas teritorijų planavimo dokumentuose – paprastai detaliajame plane. Kino teatro "Baltija" pastato atveju to nėra.

Be to, teisininko teigimu, Žemės įstatyme yra nurodyta, kokiais atvejais gali būti paimtas turtas.

Tarp tokių – oro uostų, sąvartynų, mokyklų statybos, kelių, gatvių tiesimas. Šis sąrašas baigtinis.

Paimti vien tam, kad būtų sutvarkytas miestas, negalima.

"Dažniausiai statiniai visuomenės poreikiams paimami tiesiant gatves. Padaryti tai dėl naujo objekto statybų – sudėtingiau. Reikia įrodyti, kad nėra kitos vietos, kur šis galėtų atsirasti. Paimti vien tam, kad būtų sutvarkytas miestas, negalima. Nuosavybės prioritetas Lietuvoje yra aukščiau už šį norą", – pabrėžė vedėjas.

Istoriniai faktai

1854 m. didysis Klaipėdos gaisras nusiaubė mūrinį sandėlį. 1912 m. atstatytas šioje vietoje pastatas paverstas kino sale "Weltkino".

1920 m. jo vietoje uostamiesčio pirklys atidarė kino teatrą "Kammer Lichtspiele". Tai buvo gražiausias ir moderniausias kino teatras ne tik Klaipėdoje, bet ir jos apylinkėse.

1945 m. rugsėjį vėl duris atvėręs kino teatras pavadintas "Tėvyne". 1958 m. jis gavo "Baltijos" vardą.

Po 1990 metų šiame pastate veikė prekybos mugė.

1995 m. rugsėjo 14 d. buvusio kino teatro pastate kilo nebe pirmas, bet didžiausias gaisras. Jis visiškai suniokojo pastatą.