Uostamiesčio bendrija – lyg karo zona

Penkis didelius daugiabučius namus administruojančioje uostamiesčio bendrijoje jau metus svaidomasi žaibais ir nerimsta audra, kilusi tarp pirmininko ir gyventojų. Vadovui pažerta daugybė priekaištų, tačiau jis esą turi atsakymus į visus klausimus, tik gyventojai nenori jų girdėti.

Sužinojo seną naujieną

Daugiabučių namų savininkų bendrijai "Rumpiškės" priklauso penki namai. Bent jau taip manė Ryšininkų gatvės 2, 4, 6, 8 ir Rumpiškės gatvės 27-o namų gyventojai.

Šią savaitę būrelis žmonių – po kelis iš kiekvieno namo – nužingsniavo į bendrijos kontorą. Su bendrijos pirmininku Sigitu Remėza iš anksto buvo susitarta, kad jis leis susipažinti su visais dokumentais.

S.Remėza palydėjo žmones į mažą kambarėlį ir ragino sėstis prie stalo, ant kurio žadėjo netrukus padėti segtuvus su dokumentais.

Tačiau vos po kelių akimirkų kilo triukšmas: pirmininkas klausė, kodėl atėjo tiek daug žmonių, o atvykusieji aiškino, kad ir jiems smalsu išgirsti atsakymus į kilusius klausimus.

Netrukus bendrijos buhalterė pradėjo nešti spalvotus segtuvus ir krauti juos ant stalo. Žmonės smalsiai skaitė dokumentus, badė pirštais į skaičius ir stebėjosi.

Didžiausia nuostaba ir pasipiktinimas kilo, kai S.Remėza pareiškė, kad trys namai (Ryšininkų g. 2, 4 ir Rumpiškės g. 27) oficialiai nepriklauso bendrijai. Ši juos tik administruoja.

S.Remėza bandė paaiškinti, ką tai reiškia, tačiau gyventojams jo žodžiai pasirodė nesuprantami.

Nemažas būrys žmonių yra nusiteikę kreiptis į teismą ir iš S.Remėzos reikalauti grąžinti bendrijos pirmininko algą, kuri mokėta iš šiai nepriklausančių gyventojų mokesčių.

Padengė kitų skolas

Bendrija "Rumpiškės" įkurta dar 1996-aisiais, tačiau neramumai joje prasidėjo maždaug prieš metus.

12 metų Ryšininkų gatvės 8-ame name gyvenanti Vaida Vasiliauskaitė neslėpė, kad jai pirmajai kilo klausimas, kodėl pirmininkas nė karto nesukvietė visuotinio susirinkimo ir neatsiskaitė gyventojams. Tai esąs labai šiurkštus nusižengimas.

Moteris tikino, kad per visą šį laiką nė karto nepranešta, kur išleisti iš gyventojų surinkti pinigai, kodėl mokėdami ne tik už komunalinius patarnavimus, bet ir bendrijos mokesčius, žmonės priversti matyti išterliotas, netvarkingas laiptines.

Iš pirmininko lūpų išgirdę, kad nemokių kaimynų skolas jis nusprendė padengti kitų gyventojų sumokėtais mokesčiais, žmonės pasipiktino. Jie stebėjosi, kodėl kai skolininkai parduoda butą, nesumokėti mokesčiai negrįžta į bendrijos sąskaitą.

Prikišo išsilavinimo stoką

Vardydama bendrijos pirmininkui gyventojų metamus kaltinimus bei įtarimus V.Vasiliauskaitė teigė, kad S.Remėzai trūksta išsilavinimo bei supratimo, todėl su juo esą labai sunku diskutuoti.

Gyventoja tikino metus negalėjusi sulaukti atsakymų į paprasčiausius klausimus. Bandydama elgtis, kaip numatyta teisės aktuose, ji siųsdavo paklausimus raštu. Atsakymus gaudavo po dešimties dienų, bet tikrų paaiškinimų tuose raštuose esą nebuvo. Ir taip – kaskart.

"Savivaldybėje man buvo paaiškinta, kad jie negali priversti pirmininko atsakyti į mano klausimus, kad jam gali skirti tik baudas, bet aš nežinau, ar tai nors kartą buvo padaryta", – dėstė bendrijos gyventoja.

Leido skaityti iš tolo

"Nuo praėjusių metų lapkričio pati vakarais beldžiausi į kaimynų duris ir įsitikinau, kad labai daug žmonių svajoja atsiskirti nuo bendrijos bei pamiršti tą S.Remėzą. Todėl pradėjome rinkti gyventojų parašus. Tačiau tai labai sudėtinga, nes name – 120 butų, o kai kurie savininkai būstus nuomoja", – sunkumus vardijo V.Vasiliauskaitė.

Ji prisiminė, kaip kartą paprašiusi paskaityti vieną dokumentą jo net negavo palaikyti savo rankose. Už kelių metrų stovėjęs S.Remėza esą parodė lapą ir tik taip leido skaityti.

Pasipiktinę tokia nepagarba žmonės šią savaitę pasiryžo ne tik pareikalauti parodyti jiems visus bendrijos dokumentus, bet ir nufilmuoti, kaip su jais bendrauja S.Remėza.
Kartą anksčiau jie jau buvo fiksavę pirmininką slapta kamera ir internete paskelbę vaizdo įrašą.

Siekis – atsiskirti

Šių metų pavasarį pasikeitė Gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatai. Jie turi būti perregistruojami Registrų centre Juridinių asmenų registre, bet prieš tai privalo įvykti visuotinis gyventojų susirinkimas. Jo protokolą Registrų centrui privalu pateikti su norimais įregistruoti įstatais.

V.Vasiliauskaitė pasakojo, jog taip sužibo viltis, kad visuotinis gyventojų susirinkimas pagaliau bus sušauktas, o žmonės išgirs ataskaitą apie bendrijos pajamas bei išlaidas ir galės užduoti klausimų pirmininkui.

Moteris tikino, kad net oficialus įpareigojimas neprivertė S.Remėzos sukviesti tokio susirinkimo. Surengęs kiekvieno atskiro namo susirinkimus, jis esą ketino juos pateikti kaip vieną visos bendrijos.

Paklausta, kokių tikslų turi, V.Vasiliauskaitė neslėpė – atsiskirti nuo bendrijos ir įkurti naują, kuriai priklausytų tik vienas namas.

Iš pradžių, kol bus sutvarkyti visi formalumai bei ištaisytos senosios klaidos, ekonomikos magistro laipsnį turinti moteris teigė sutiktų pati padirbėti naujosios bendrijos pirmininke, o vėliau šią naštą perduotų kitam žmogui.

Turėjo vaišinti įgaliotinius

Bendrijos "Rumpiškės" pirmininkas S.Remėza pasakojo pats statęs namus, kurie dabar yra suvienyti bendrijos, o nuo 1992-ųjų vadovavo Daugiabučių namų statybos bendrijai, kuri vėliau peraugo į gyventojų bendriją. Be to, šis vyras vadovauja ne vien šiai bendrijai, tad darbo patirties jam esą netrūksta.

Teisindamasis dėl priekaištų, kad nerengė gyventojų susirinkimų,  S.Remėza aiškino, kad sukviesti daugybę žmonių – tiek, kiek reikia, kad būtų galima priimti sprendimus, yra neįmanoma.

Todėl daugelį metų rinkdavosi ir būtiniausius reikalus spręsdavo namų įgaliotiniai.

"Kol paklodavau jiems stalą, įgaliotiniai ateidavo, bet kai nustojau juos vaišinti, ir jų nebegalėjau prisikviesti", – atvirai į priėmimą atėjusiems gyventojams dėstė pirmininkas.

Pripažino daręs klaidų

Tačiau didžiąją daugumą gyventojų jam mestų priekaištų S.Remėza atmetė ir teigė, jog aistras kurstanti V.Vasiliauskaitė turi vienintelį tikslą – atskirti daugiabutį, kuriame pati gyvena, nuo bendrijos ir taip sau pačiai įkurti darbo vietą.

"Negaliu sakyti, kad neklydau. Juk ne aš sugalvojau posakį: "Kas nedirba, tas neklysta". Bet ta moteris kalba labai daug ir klaidina gyventojus. Jei tik man leistų prasižioti, motyvuotai atsakyčiau į visus klausimus. Bet per dviejų valandų susirinkimą man leidžiama atsiskaityti tik penkias minutes, o pati V.Vasiliauskaitė kalba visą likusį laiką", – skundėsi S.Remėza.

Bendrijos narių įkurtame internetiniame tinklalapyje priekaištaujama dėl pernelyg didelių bendrijos administravimo išlaidų. Kaimynams siūloma įvertinti, ar bendrijos darbuotojai verti 357 tūkst. litų, jiems sumokėtų  per trejus metus. Tiek buvo išleista atlyginimams.

S.Remėza neslėpė, jog kiekvieną mėnesį už penkių namų priežiūrą į rankas gauna 2,1 tūkst. litų. Administravimo mokestis renkamas penkių bendrijos darbuotojų darbo užmokesčio fondui.

Nesiklauso paaiškinimų

Gyventojai priekaištavo pirmininkui ir dėl kelionės į konferenciją už bendrijos lėšas. S.Remėza tikino esąs Gyvenamųjų namų bendrijų asociacijos narys, turįs patirtį renovuojant namus, tad buvęs pakviestas ja pasidalyti.

"Juk ne dėl savo interesų važiavau. Negi turėjau atstovauti bendrijai, o mokėti iš savo kišenės?" – retoriškai klausė vyras.

Teisindamasis dėl iš gyventojų surinktais mokesčiais padengtų kitų žmonių skolų, S.Remėza aiškino, jog taip reikėjo pasielgti, nes yra tokių mokesčių, kurių negalima nesumokėti. Pavyzdžiui, bendrijos darbuotojų socialinio draudimo, kiti valstybei kiekvieną mėnesį mokami mokesčiai.

Pirmininkas pasakojo galįs paaiškinti kiekvieną situaciją, dėl kurios jam priekaištaujama, tačiau jo pasiteisinimų žmonės neva nesiklauso.

Žadėjo padėti

"Visa esmė yra V.Vasiliauskaitės noras susikurti darbo vietą. Ši moteris dažnai pateikia gyventojams klaidinančią informaciją. Mano žiniomis, netiesa, kad dauguma gyventojų nori atsiskirti", – tikino S.Remėza.

Jis pritarė, jog būtų racionaliau steigti mažesnes bendrijas, nes būtų lengviau sukviesti žmones į susirinkimus. Tačiau atmetė kaltinimus neišmanymu bei savanaudiškumu.

Vyras teigė pavargęs nuo jau metus trunkančių įvairių išpuolių, nuo kurių kenčia ir jo šeima.
Pirmininkas tvirtino, kad ne tik netrukdys gyventojams, kurie nori atsiskirti nuo bendrijos, tai padaryti, bet dar ir padės įkurti naują, jei tik tokia būsianti daugumos žmonių valia.

Komentaras
Algis Gaižutis
Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas

Susidaro įspūdis, kad vienas bendrijos gyventojas inicijuoja įvairius veiksmus išsiaiškinti bendrijos reikalus, o pirmininkas arogantiškai elgiasi. Buvome į savivaldybę pasikvietę pirmininką ir nurodėme, ką jis turi padaryti per tam tikrą laiką. Suteikėme konsultacijas gyventojams, kaip jie turėtų elgtis, jei pirmininkas neatliks tam tikrų veiksmų. Kol nėra sutvarkyti pirminiai dokumentai, visi pirmininko sprendimai yra negaliojantys. Jam tai buvo paaiškinta ir žodžiu, ir raštu. Be to, siūlėme gyventojams, kurie yra nepatenkinti pirmininko veikla, pagalvoti apie tai, gal jiems verta išstoti iš bendrijos. Įsigilinęs į situaciją galiu pasakyti, kad tiek viena, tiek kita pusė elgiasi ne taip, kaip derėtų. Jei norima konstruktyviai bendrauti ir spręsti problemas, reikia tai daryti. O dabar žvalgomasi į dešimties metų senumo praeitį ir ieškoma, kas ką ne taip padarė. Svarbu apsispręsti, ko žmonės nori dabar. Matau, kad valstybinę instituciją norima paversti prievaizdu. Bendrijose yra daug saugiklių. Vienas jų – revizijos komisija. Kai ji nedirba, pradeda atrodyti, kad pirmininkas yra vienvaldis. Jeigu kiekvienas dirbtų savo darbą, tai ir pirmininkai taip nesielgtų. Šitos bendrijos situacija man primena pasaką apie ant tiltelio susitikusius du ožius. Panašių situacijų yra buvę ir kitose daugiabučių namų savininkų bendrijose. Kita vertus, tokios opozicijos atsiradimas yra geras dalykas, nes nupurto samanas nuo pirmininkų ir priverčia juos daugiau konsultuotis bei domėtis, kaip reikia teisėtai dirbti.
Iš pirmininko lūpų išgirdę, kad nemokių kaimynų skolas jis nusprendė padengti kitų gyventojų sumokėtais mokesčiais, žmonės pasipiktino.