Uostamiesčio ergoterapeutams – tarptautinis pripažinimas

Jos įsitikinimu, ergoterapijos specialistų poreikis sveikatos įstaigose jaučiamas, o Vakarų regione įkurta katedra padeda ruošti jaunus profesionalus, galinčius dirbti ne tik Klaipėdoje, bet ir jos apskrityje.

Menas padeda sveikti

"Katedra gali džiaugtis savo veidu, kuris išsiskiria Lietuvos sveikatos priežiūros erdvėje. KU ergoterapijos studijų programoje yra įtraukta daug ekspresyvių terapijų dalykų. Dėmesys, be sveikatos ir kitų būtinų žinių, kreipiamas į nemedikamentinį gydymą. Svarbu tampa tai, ką pats žmogus gali padaryti, norėdamas jaustis geriau", – kalbėjo S.Burneikaitė.

Studijuodami būsimieji ergoterapeutai gali susipažinti su muzikos, dramos, poetikos, tekstilės, lėlių terapijomis ir išmokti jas taikyti savo praktikoje bei realiame gyvenime.

"Šie būdai yra vieni iš tų, kurie kiekvienam gali ateiti į pagalbą, siekiant pagelbėti ligoniui pačiam savyje rasti jėgų sveikti, stiprėti, įveikti laikiną negalią ar išmokti gyventi su jau esančia. Ergoterapija tampa savotišku instrumentu, gelbstinčiu žmogui", – tikino dėstytoja.

Jos teigimu, meno terapiją galima vadinti ne tik sveikatinimo būdu. Kaip teigė dėstytoja, su licencijomis ją taiko nemažai medikų, psichologų ir psichoterapeutų.

"Tačiau pastebime, kad formuojasi ir būrys žmonių, kuriems tokia veikla padeda harmonizuoti save kaip asmenybę. Kuo daugiau atsiras asmenų, praktikuojančių kurią nors meno rūšį, daugės skaičius ir tų, kurie nori mokytis kūrybines idėjas pritaikyti gyvenime bei atrasti darnos pojūtį", – aiškino pašnekovė.

Faktai

Reabilitacijos katedra nuo 2007 m. kviečia į dienines ergoterapijos, o nuo 2011 m. ir kineziterapijos bakalauro studijas.

Reabilitacijos katedrą įkūrė ir jai vadovauja prof. dr. Ligija Švedienė.

Ergoterapija – tai pacientų galimybių grąžinimas, palaikymas ir sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius bei visuomenės nustatytus reikalavimus.

Šių specialistų mūsų šalyje trūksta. Danijoje 100 tūkst. gyventojų jų tenka 74, Belgijoje – 49, o Lietuvoje – tik 3.