Ieško vietos miškui

Miškininkus pasikvietė miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai. Posėdžio metu buvo aptartos mieste esančiuose miškuose kylančios problemos.

Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika svečius informavo, kad miestas planuoja sodinti naują mišką, kurio plotas siektų keliasdešimt hektarų.

"Iniciatyva rinkti lėšas šiam tikslui gimė dar prieš dvejus metus. Juolab kad vienur ar kitur vis atsiranda ruožų, kai dalis miško iškertama: prie geležinkelio, platinant gatvę ar įrengiant sankryžą. Manome, kad turėtų būti atsodinta tris kartus daugiau miško naujoje vietoje", – tvirtino vedėjas.

A.Mureika pabrėžė, kad dėl tinkamos vietos naujam miškui planuojama tartis su miškininkais.

Posėdžio metu vertinta situacija dabartiniuose Klaipėdoje esančiuose miškuose. A.Mureika atkreipė dėmesį, kad tiek Giruliuose, tiek prie Labrenciškių gyvenamojo kvartalo esančiuose miškuose ne viskas yra gerai.

"Norime, kad pirmiausia būtų tvarkomos vietos, kurios yra prie vaikų darželių, globos namų, miestiečiai gali išeiti pasivaikščioti, pailsėti. Prie tokių priskirtume nuo Pirmosios ir nuo Antrosios Melnragių į šiaurę besidriekiančius miškus. Dabar juose yra daug išvartų, brūzgynų", – dėstė vedėjas.

A.Mureika taip pat atkreipė dėmesį, kad ypač sudėtinga situacija yra miške, esančiame prie vaikų darželio, globos namų Giruliuose.

"Ten tikri šabakštynai, teritorijos užpelkėjusios. Rūpesčių kelia uodai", – pripažino vedėjas.

Prašė įrengti takelius

Tarybos nariai Klaipėdos teritorijoje esančiuose miškuose pasigedo jaukumo, takelių, traukos objektų, poilsiaviečių, kur būtų galima išsikepti dešrelių ar šašlykų.

Komiteto narys Valdemaras Anužis teigė, kad daug metų nuolat lankosi Girulių miške. Politiko nuomone, giria galėtų būti tvarkoma geriau.

"Guli išvartos, kurios sudaro netvarkingo miško įvaizdį, yra šabakštynų. Manau, kad rekreacinės Girulių miško galimybės yra neišnaudotos", – neslėpė tarybos narys.

Anot V.Anužio, žmonės dabar bet kur nevaikšto, bijo erkių.

"Ir teisingai daro. Miške galėtų atsirasti takelių, kuriais gyventojai galėtų eiti. Žmones gąsdina ir lakstantys palaidi šunys. Ar miškas yra tinkama vieta šunims vedžioti? Reikėtų ženklų, kad tai daryti draudžiama, kontrolės", – teigė politikas.

V.Anužio nuomone, jei Girulių miške išvartos būtų pašalintos, atsirastų takelių, vaizdas iš karto pasikeistų, miestiečiams atsivertų grožis, o žmonės nevaikščiotų bet kur.

"Manau, kad tokie pokyčiai daug nekainuotų", – teigė politikas.

Tarybos narys Laisvūnas Kavaliauskas Girulių girioje pasigedo jaukumo. Jis priminė, kad tarpukariu, o gal net dar anksčiau, šis miškas buvo parko tipo.

"Buvo įrengti takai, net tilteliai. Tai suteikė jaukumo, patrauklumo šioje rekreacinėje zonoje. Ar nėra galimybių atkurti istorinį parką Girulių miško dalyje?" – klausė politikas.

Pasigedo laužaviečių

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Algirdas Grublys pastebėjo, kad Vilniaus ir Kauno miškuose yra vietos, kur miestiečiai gali susikurti laužą, išsikepti dešrelių, šašlykų. Politikas domėjosi, ar nėra galimybių tokių poilsiaviečių įrengti ir Klaipėdos miškuose.

"Jau kelerius metus apie tai kalbame. Gal tokios poilsiavietės galėtų atsirasti prie Mumlaukio ežero ar miške prie Dragūnų gyvenamojo kvartalo, kur yra  gėlynas. Žmonėms patinka tokie traukos centrai. Susirenka šeimos, keliasdešimt žmonių ir leidžia laiką", – kalbėjo politikas.

Kretingos miškų urėdijos miškų urėdas Arūnas Samoška tikino, kad savivaldybė turėtų pateikti vietų, kurias reikėtų sutvarkyti pirmiausia, sąrašą. Į pastabas bus reaguojama.

Tačiau, anot urėdo, viskas susiję su pinigais ir miškams taikomais reikalavimais.

A.Samoška pasakojo, kad Kretingos miškų urėdija miestuose esantiems miškams tvarkyti šiemet gavo 50 tūkst. eurų. Šie pinigai paskirstomi šešioms savivaldybėms.

"Šios lėšos naudojamos ir priežiūrai, ir priešgaisrinei apsaugai, ir poilsiavietėms įrengti, atnaujinti. Jei nori kurią nors dalį sutvarkyti rimčiau, lieka centai", – apgailestavo urėdas.

V.Anužis dėl finansavimo pasiūlė kreiptis į miesto savivaldybę: "Kartais jau tokiems niekams leidžiame pinigus."

Visų krūmų nekirs

Pasak A.Samoškos, visų takų Girulių miškuose sugrąžinti tikrai nepavyks. Urėdas atkreipė dėmesį, kad miškai nėra parkai. Jis taip pat priminė, kad pagal dabartinius reikalavimus juose negalima įrengti ir naujų melioracijos sistemų, nebent atnaujinti esamas.

"Siekiama saugoti nepaliestą gamtą. Pagal tvarką dabar miškai gali būti nusausinami tik tais atvejais, kai tiesiami keliai", – sakė urėdas.

A.Samoška teigė, kad miesto miškuose yra atliekami kraštovaizdžio kirtimai. Medžiai pašalinami prie takų, siekiant atidengti gražias vietas ir objektus. Šalinamos ir išvartos, tačiau nuo pavasario ir vasarą, paukščių perėjimo metu, šie darbai draudžiami.

Urėdas tvirtino, kad išnaikinti krūmus visame Girulių miške nėra logiška.

"Niekas tokių lėšų neskirs. Takelių idėja – graži, bet viskas ribojama pinigų. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad miške yra kertinių buveinių, kur nieko apskritai negalima daryti. Medis nulūžta ir lieka. Viskas vystosi natūraliai. Tokių plotų yra nemažai", – pasakojo urėdas.

Klaipėdos girininkas Ričardas Staponkus atkreipė dėmesį, kad kai kurios miškų vietos yra drėgnos, tad krūmų kirtimas nepasiteisins. Viena tokių vietų – Giruliuose, prie kūdikių globos namų.

"Jei toje vietoje išpjautume krūmus, po metų ar dvejų šie užaugtų dar tankesni. Kasmet jų nekirsime ir neleisime valstybės pinigų. Tai būtų netikslinga, juolab kad ten niekas nevaikšto. Žmonės lankosi šalia esančiuose puikiausiuose pušynuose", – pabrėžė girininkas.

R.Staponkaus žodžiais, dažniausiai miško vietos, kur vaikšto žmonės, yra sausos, o užpelkėjusios teritorijos yra atokiau.

"Nebūtina nusausinti miško tiek, kad vaikščiotum apsiavęs aukštakulnius. Tikrai yra pakankamai daug sausų plotų, kur galima ir pasivaikščioti, ir su vaikais pabūti", – pabrėžė girininkas.

Blaškosi ne tik šunys

A.Samoška sutiko, kad šunys miškuose kelia rūpesčių. Tačiau ne tie, kuriuos vedžioja šeimininkai, o laukiniai.

"Anksčiau medžiotojai turėjo teisę vykdyti šunų kontrolę, jei matydavo, kad laksto palaidas, sulaukėjęs gyvūnas. Dabar tai neatliekama. Šiuo metu miškuose yra nemažai sulaukėjusių šunų, kačių. Žmonės nusiperka, nebenori laikyti, atveža ir paleidžia", – tvirtino urėdas.

Pasak A.Samoškos, įrengti naujas poilsiavietes miške būtų sudėtinga. Tam reikia koreguoti miškotvarkos projektą. Tačiau, urėdo nuomone, laužavietes būtų galima įrengti esamose rekreacinėse zonose – išplėsti pastarąsias.

"Jei jau yra kažkokių rekreacinių įrenginių, šalia galėtų atsirasti ir tvarkingos, saugios, tvirtos, kad niekas nesuniokotų, laužavietės. Manau, kad pavyktų suderinti", – tvirtino urėdas.

Miškininkai išreiškė norą įvertinti gatvių, dviračių takų, kurie kerta mišką, projektus. Pasak jų, problemų kyla, nes neretai įrengiamos per žemos, mažo skersmens pralaidos vandeniui nutekėti. Dėl šios priežasties pažliunga miškas, o vėliau apsemiami ir patys takai.

"Taip nutinka, nes nekreipiama dėmesio į mūsų pastabas arba projektas pradedamas įgyvendinti ir nieko negalima padaryti", – teigė urėdas.

Komitetas apsisprendė kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu, kad rengėjai gatvių, takų techninius projektus derintų ir su miškininkais.