Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba nuo šių metų ne tik rūpinsis poilsiautojų saugumu, tvarkys Smiltynę, bet prižiūrės ir Melnragės bei Girulių paplūdimių švarą, remontuos inventorių. Numatoma panaikinti ir tarnybos pavadinimą, kad jis nebūtų klaidinantis.

Smiltynėje dirbo gerai

Uostamiesčio taryba savivaldybės administracijai dar rugsėjį pavedė išsiaiškinti, ar biudžetinė įstaiga Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba gali būti pertvarkyta į komunalinių paslaugų teikimo įmonę. Tokiam tyrimui buvo sudaryta speciali darbo grupė.

Nustatyta, kad pakeisti įstaigos statusą į įmonės nėra galimybių – neleidžia teisės aktai. Tačiau nuspręsta išplėsti Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos veiklą.

Atsižvelgiant į tai, kad įstaiga praėjusiais metais sėkmingai tvarkė Smiltynės poilsio zoną, darbo grupė jai nutarė pavesti ir Melnragės bei Girulių paplūdimių priežiūrą.

Įstaiga valys šiuos pliažus, rūpinsis persirengimo kabinų, šiukšliadėžių, suolų išdėstymu, jų remontu.

„Pernai Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba prižiūrėjo Smiltynės paplūdimius ir teritoriją. Ši paslauga kainavo pigiau nei tada, kai ją pirkdavome. Nusiskundimų dėl tarnybos darbo negavome. Priešingai –  visi sakė, kad taip gerai Smiltynė niekada nebuvo tvarkoma. Tai buvo signalas, kad įstaigai reikia pavesti rūpintis ir kitais paplūdimiai“, – tvirtino Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba jau anksčiau ne tik gelbėjo žmones, bet dirbo ir komunalinius darbus: remontavo savo techniką, gelbėtojų postus.

Priekaištus atremia skaičiais

Išplėtus įstaigos veiklos sritis, besimaudančiųjų saugumo užtikrinimas sudarys tik trečdalį tarnybos veiklos. Darbo grupė numatė, kad įstaigai reikės 131,5 etato darbuotojų. Iš jų 21,5 bus nuolatiniai ir 110 sezoninių.

A.Šulcas pabrėžė, kad gelbėjimo ir valymo funkcijos bus visiškai atskirtos.

Planuojama, kad šiemet paplūdimių valymo paslaugoms, įskaitant darbo užmokestį, bus išleista beveik 460 tūkst. litų. Iš jų per 242 tūkst. litų – Smiltynės, apie 203 tūkst. – Melnragės ir Girulių pliažų priežiūrai.

Gelbėtojų veiklai planuojama skirti 561 tūkst. litų. Neringos savivaldybė šios funkcijos išlaikymui per metus skiria 677 tūkst. litų. Palangai gelbėtojų išlaikymas atsieina 262 tūkst. litų per metus, tačiau privačiai tarnybai yra perduotas ir ilgalaikis materialus turtas, kurio vertė beveik 4 mln. litų.

„Mums visą laiką buvo priekaištaujama, kad gelbėtojams skiriame daug pinigų. Tačiau, kai viskas buvo išgryninta, paaiškėjo, kad tam išleidžiame 100 tūkst. litų mažiau nei Neringa. Palangos skaičiai yra mažesni, bet jos gelbėtojams yra perduotas ir turtas. Tad lyginti Klaipėdą ir didžiausią šalies kurortą yra nekorektiška“, – pabrėžė A. Šulcas.

Tikisi sumažinti išlaidas

Kadangi įstaigos veikla išplėsta, nuspręsta keisti ir jos pavadinimą. Nutarta ją pavadinti „Klaipėdos paplūdimiai“. Miesto tarybos pritarimo pakeisti pavadinimą, išplėsti įstaigos veiklą, keisti įstatus nereikės. Tai padaryti įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

„Dabar visi paplūdimiai turės vieną šeimininką. Visą laiką maniau, kad taip būtų geriausia. Iki šiol buvo, kad vienus darbus daro samdytos įmonės, kitus gelbėtojai. Sunku pasakyti, ar bus daugiau tvarkos, bet bent bus aišku, kas už tai atsakingas“, – teigė vicemeras.

Neatmetama, kad ateityje Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai bus pavesta ir daugiau funkcijų.

Reikės nutraukti sutartį

Tačiau vis dar neaišku, ar Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba prižiūrės Melnragės ir Girulių paplūdimius šį sezoną. Konkursą teikti šią paslaugą pernai laimėjo viena įmonė. Sutartis su ja pasirašyta trejiems metams.

„Melnragės ir Girulių paplūdimių priežiūros klausimas dar nėra išspręstas. Kai susitvarkysime su savo įstaiga, inicijuosime sutarties nutraukimą. Tokią galimybę turime. Juolab kad praėjusio sezono metu buvo nusiskundimų rangovu darbu. Manome, kad mūsų įstaiga geriau dirbs. Viską reikia išspręsti iki pavasario“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.