Uostamiesčio praeitis rūpi ne visiems

Į vakarus renkasi labai skirtingi žmonės. Jauniausi klausytojai – vyresniųjų klasių moksleiviai bei studentai.

Didžiąją dalį klausytojų sudaro darbingi žmonės bei žilagalviai klaipėdiečiai.

Paskaitų organizatoriai prisiminė galerijoje paskaitų metu matę miesto tarybos narį Vytautą Čepą ir kelis savivaldybės darbuotojus. Tarp jų kartą buvo ir Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis.

Tačiau valdininkų susidomėjimas greitai baigėsi, istorikai tai įvertino kaip sąmoningą ignoravimą. Vieni kultūros veikėjai visus metus miega žiemos miegu, kiti stengiasi nematyti, kaip atskleidžiama jautrių miesto vietų praeitis. Nematyti niokojamų plotų vertės yra patogiau.

Tiesa, neseniai pradėjusi dirbti Kultūros skyriaus vadovė Eglė Deltuvaitė, pasikalbėjusi su savo pavaldiniais, teigė, kad skyrius žino apie šią iniciatyvą.

"Dalis specialistų yra dalyvavę ar stebėję diskusijas socialiniuose tinkluose ir su renginio organizatoriumi yra bendravę ne kartą. Kol kas šios paskaitos nėra įtrauktos į skyriaus kuruojamų veiklų planus, tačiau, jei ateityje matytumėme, kad tokio tipo renginiai galėtų praturtinti seną tradiciją ar naują iniciatyvą, be abejo, kalbėtumėmės. Taip pat paskatinčiau organizatorius dalyvauti dalinio finansavimo konkurse istorinės atminties, paveldo ir etninės kultūros srityje – tai viena pagrindinių priemonių, kaip miestas prisideda prie kultūrinių iniciatyvų palaikymo", – teigė E.Deltuvaitė (kalba netaisyta – D.J.).

Skyriaus vadovė nežino, kad paskaitos vyksta gyvai, o ne socialiniuose tinkluose, ir kad vakarų organizatorius yra ne vienas?

Pinigų nė karto neprašė

Šie renginiai nuo pirmojo iki 100-ojo yra nemokami.

V.Vaivada ir D.Elertas nesigiria, kad niekada ir nieko neprašė skirti šiam darbui pinigų. Tačiau ir geranoriškų pasiūlymų iš Kultūros skyriaus jie nėra sulaukę.

Jei kada reikėjo sumokėti, paskaitų organizatoriai tai darė iš savo kišenės. Patys už tai atlygio istorikai negauna ir negali mokėti kalbėtojams.

Ypač apmaudu, kad nėra pinigų iš toliau atvažiuojančių lektorių kelionėms.

Vyrai iš pat pradžių galvojo, jog nebūtina turėti daug pinigų, kad padarytų nemenką darbą. Didžiausias variklis – supratimas, kad žmonėms to reikia.

"Tai yra skirta klaipėdiečiams, to paties miesto, kuriame gyvename, žmonėms. Negerai būtų, jei negalėtume pasidalyti įdomia medžiaga ar pradėtume iš to uždarbiauti. Tai būtų bėgimas nuo idėjos", – kalbėjo renginio sumanytojas V.Vaivada.

Kalbėdami apie pinigus istorikai užsiminė, kad jų reikėtų nusipirkti greitesnį, tobulesnį interneto ryšį. Pripažindami paskaitų vertę miesto kultūrinio gyvenimo formuotojai galėtų prisidėti prie paskaitų archyvo kaupimo bei viešinimo.