Uostamiesčio simboliai kelia sumaištį

Miesto istorija besidomintys klaipėdiečiai sutriko prieškario knygoje atradę, kad senoji Klaipėdos vėliava gerokai skiriasi nuo dabartinės. Naujosios vėliavos autorius Kęstutis Mickevičius neslėpė, kad daugiau nei prieš 20 metų miesto simbolį pakeisti nuspręsta sąmoningai.

Kas čia apsiriko?

Klaipėdietis Timūras dirba gidu. Jis domisi miesto istorija, tad 1922 m. laivų flotilių kišeninėje knygelėje aptikęs Klaipėdos krašto vėliavą, labai nustebo, kad ji skiriasi nuo dabartinės.

„Apačioje – raudona horizontali juosta, viršuje – geltona su miesto herbu viršutiniame kairiajame kampe. Dabartinės vėliavos spalvos išdėstytos horizontaliai. Kodėl ta vėliava ne tokia, kas čia apsiriko?“ – stebėjosi klaipėdietis.

Pasirodo, senoji vėliava nėra tokia sena, ji sukurta prancūzmečiu, tai yra 1920 m., ir dažniausiai buvo naudota laivuose, tačiau trumpai.

„Dabartinė – irgi nėra istorinė miesto vėliava. Mes neturime jokios ikonografinės medžiagos, kokia iš tikrųjų buvo ta Klaipėdos vėliava. Nes pirmosios žinios apie ją siekia tik nuo XVIII a. Klaipėdos vėliavos istorija nėra plačiau tyrinėta“, – teigė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

J.Genio teigimu, dabartinėje miesto vėliavoje panaudotos istorinės miesto herbo spalvos – raudona ir geltona. Heraldikoje geltona arba aukso spalva reiškia kilmingumą, protingumą, dorumą, raudona – drąsą ir meilę.

Ženklų prireikė laivams

Vėliava, kurią prieškario knygelėje aptiko klaipėdietis Timūras, buvo įteisinta 1920 m. prancūzų valdymo metu. Tų pačių metų kovo 11 d. šis klausimas svarstytas net Ambasadorių Konferencijoje.

Tai liudijantį dokumentą iš Londono archyvo visai neseniai gavo naujosios Klaipėdos vėliavos autorius K.Mickevičius.

Paaiškėjo, į Ambasadorių Konferencijos generalinį sekretorių laišku kreipėsi Memelio teritorijos administratorius prancūzų generolas Dominique'as Odry.

„Turiu garbės perduoti jums spalvotą vėliavos eskizą Memelio teritorijai. Vėliava yra būtinai reikalinga, siekiant užtikrinti vidaus, taip pat ir jūrinę Memelio uostui priklausančių laivų navigaciją. Šie laivai, plaukioję su Vokietijos vėliava, šiuo metu dėl Memelio teritorijos atskyrimo nuo Vokietijos yra be vėliavos“, – rašė D.Odry.

Laiške teigiama, kad vidaus laivyba Memelyje ir Nemune – nemaža. Prieš karą jūroje plaukiojo 12 Memelio laivų, o 1920 m. jų liko tik 4.

„Bet koks laivybos sustabdymas Memelyje sukeltų rimtą žalą kraštui. Šie pasvarstymai paskatino mane laikinai aprūpinti Memelio teritoriją vėliava pagal vietinės valdžios pageidavimus“, – rašė generolas.

Prie šio pranešimo pridėtas vėliavos projektas: dvi horizontalios juostos – geltona viršuje ir raudona apačioje, viršutiniame lauke šalia stiebo – Memelio miesto herbas: švyturys tarp dviejų bakenų, žemiau – plaukiantis laivelis.

Ambasadorių Konferencija pripažino šią vėliavą Memelio teritorijai, skirtą, anot generolo D.Odry, palengvinti Memelio uostui priklausančių laivų laivybą jūroje ir upėse. Juolab šios vėliavos suteikimas esą nereiškia jokio pasikeitimo esančioje teisinėje sistemoje.

Beje, Dancigo miestas (dabar Gdanskas, Lenkija) savo vėliavą tuo pat laikotarpiu susikūrė nesikonsultuodamas su niekuo.

Sukūrė naują simbolį

Teigiama, kad atkuriant dabartinę miesto vėliavą, nenorėta kartoti Prancūzijos valdymo laikų simbolio ir pasirinktas vertikalus geltonos ir raudonos spalvų išdėstymas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990-aisiais, herbą ir vėliavą kūrė klaipėdietis dizaineris K.Mickevičius. Pasak J.Genio, naujoji Klaipėdos vėliava yra tam tikrų simbolių suma.

„Artėjo 1992-ieji, miesto jubiliejus, reikėjo atgaivinti Klaipėdos vėliavą. Uostamiesčio valdžiai tada atsiuntė laišką memelenderiai, ankstesnieji krašto gyventojai, kad galima būtų panaudoti prancūzmečio laikų vėliavą“, – prisiminė K.Mickevičius.

Kūrėjas pakalbėjo su tuomečiu miesto vadovu Vytautu Čepu.

„Buvo labai svarbu nepadaryti klaidos, – tvirtino dabartinės Klaipėdos miesto vėliavos autorius. – Juk 1920 m. vėliava – ne istorinė, ji buvo sukurta“.

Todėl esą sąmoningai pasirinktas vertikalus spalvų išdėstymas, kad dabartinė miesto vėliava skirtųsi nuo prancūzmečio vėliavos. Nes to laikotarpio vėliava asocijavosi, kad kraštas yra ne Lietuvos, o savarankiškas, todėl ji netiko. Tačiau spalvos išlaikytos istorinės, naujam miesto vėliavos variantui pritarė ir išeiviai.

„Sprendimas keisti miesto vėliavos spalvų išdėstymą buvo politinis“, – pripažino K.Mickevičius.

Šūkis kvepia nacizmu?

Ne tik miesto vėliava, kitokia nei prieškaryje, istorijos entuziastams sukelia keistų minčių. Kai vesdamas ekskursiją vokiečių turistams Timūras pažodžiui išvertė užrašą ant paminklo „Arka“, kur cituojama rašytoja Ieva Simonaitytė „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“, svečiams iš karto kilo asociacija su nacistine Vokietija.

Nors dar Otto von Bismarcko, XIX a. Vokietijos vienytojo laikais buvo labai populiarus šūkis – „Viena tauta, viena žemė, viena valstybė“.

Jį perfrazavo nacistai. Vienas garsiausių hitlerinės Vokietijos nacių partijos šūkių buvo: „Viena tauta, viena valstybė, vienas vadas“ („Ein Volk, ein Reich, ein Führer“).

„Vokiečiai tą šūkį labai gerai prisimena, tik jis truputį transformuotas. I.Simonaitytei jis buvo gerai žinomas. Ji tikrai nesižavėjo nacių ideologija, bet yra ir pasąmoninių dalykų. Kadangi to laikmečio žmonėms šitas šūkis buvo įkaltas į galvą, tad kuriant rašytojai ta mintis veikiausiai ir iškilo“, – svarstė istorikas Dainius Elertas.

Pavadinimai kelia abejonių

Kai kurie klaipėdiečiai apgailestauja, kodėl gatvė palei upę pavadinta Danės, o ne Luizės vardu, nes toks istorinis gatvės pavadinimas buvo.

„Bareljefą ant rotušės pastato pakabino, kodėl nesugrąžina senojo istorinės Luizės gatvės pavadinimo? Juk Prūsijos karalienė daug padarė miestui, kol čia gyveno ir gatves nutiesė, apšvietė, mokyklas steigė. Ji nusipelnė daugiau pagarbos ir atminimo “, – įsitikinęs Timūras.

„Dar viena klastotė – Herkaus Manto gatvė, juk nebuvo tokio žmogaus. Buvo Montė, kodėl yra iškraipoma, kam nepatinka prūsiški vardai?“ – klausė klaipėdietis.

Labai įdomus atvejis, pasak istoriko D.Elerto, Paryžiaus Komunos gatvė ir šalia esanti nedidelė Komunarų gatvelė Klaipėdoje.

Kaip tai susiję su Klaipėda ir kodėl čia ta gatvė atsirado?

„Vienintelis ryšys tarp Klaipėdos, Paryžiaus komunos ir komunarų yra labai simbolinis. Pavadinant gatvę šiais vardais, buvo prisiminta Prancūzija. Bet paradoksas tai, kad Prūsijos kariniai daliniai malšino Paryžiaus komuną. Galbūt ten dalyvavo ir klaipėdiškiai. Tai toks keistas ryšys. Gal taip pagerbta mūsų pergalė ir ne tik tarybinė?“ – svarstė D.Elertas.

„Buvo reklaminiai plakatai, skirti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečiui. Ar atkreipėte dėmesį, kad ten buvo pavaizduoti vokiški žemėlapiai, juk nebuvo čia jokios Lietuvos. Vadinasi, politikai varto situaciją, kaip jiems reikia“, – įsitikinęs klaipėdietis Timūras.