Nostalgija gėlių "tortinėms"

"Ką matydavo užsieniečiai, atvykę į uostamiestį? Pakeliui iš Kruizinio laivų terminalo jie regi kelias gėlines, prie Dramos teatro – begonijų klombą, o Atgimimo aikštėje – našlaičių jūrą. Ledinukais liaudyje vadinamos begonijos ir našlaitės yra kapinių gėlės. Kiek galima kultivuoti tą kapinių kultūrą? Gargždai ir Kretinga seniausiai pralenkė uostamiestį. O savo viešųjų erdvių gėlynus šie miestai prižiūri už šimtus kartų mažesnes sumas", – tokia nuomone dalijosi klaipėdietis, atsiuntęs Gargždų ir Kretingos gėlynų fotografijas.

"Gal kam nors ir gražu tos gėlių "tortinės". Gal žmonėms patinka sovietmečio nostalgija dvelkiantys gėlynai? Tačiau, stebint pasaulines tendencijas, reikia pripažinti, jog šiuo metu itin populiarėja natūralistinis apželdinimas, kuris formuojamas iš daugiamečių augalų. Ypač Klaipėdai, mano galva, tokie sprendiniai galėtų tikti. Aš palaikyčiau nuomonę, kad apželdinimas miesto centrinėse dalyse turėtų būti formuojamas specialisto, o ne savamokslio. Juk kraštovaizdžio architektai yra atestuoti specialistai, turintys praktikos. Gal iš senų laikų likęs įprotis miestą užsodinti našlaitėmis ar kitais vienmečiais augalais. Minėta suma yra dideli pinigai. Gal reikėtų juos investuoti į ilgalaikius dalykus, o ne rauti ir mesti pavasarį pasodintus augalus?" – nuomonę išsakė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Gerda Antanaitytė.

Išleido 27 tūkst. eurų

G. Antanaitytė pavyzdžiu taip pat rodė Klaipėdos apskrities rajonų centrus. Šie miestai centrinėse aikštėse jau kuria daugiamečių gėlių kompozicijas ir gali tiksliai pasakyti, kiek kas kainavo miesto biudžetui.

"Pirmaisiais metais Kretingoje atsiradus daugiamečių augalų gėlynui, buvo nepatenkintųjų. Žmonės nenoriai atsisako įprastų dalykų. Tačiau dabar miestas jau gali paskaičiuoti, kiek sutaupė", – sakė G. Antanaitytė.

Pinigai: Kretinga 2015-aisiais įsirengė daugiametį gėlyną už 26 tūkst. eurų, juo miestas džiaugiasi penktus metus. / Kretingos seniūnijos nuotr.

Kretingos seniūnijos seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė taip pat prisiminė, kaip daugiamečių gėlynų idėją priėmė kretingiškiai.

"Buvo visokių nuomonių. Vieniems patiko, kitiems ne. Mes pirmąjį daugiametį gėlyną įrengėme 2015 m. Ir penkerius metus juo džiaugiamės. Išleista arti 27 tūkst. eurų. Dalis lėšų buvo skirta gėlyno projektui. Padaryta dirvožemio analizė, atvežta juodžemio, įrengta laistymo sistema. Nupirktos gėlės. Metus ta pati įmonė prižiūrėjo augalus ir paruošė juos žiemai", – pasakojo seniūno pavaduotoja.

Metrui – 13,5 euro

Iš viso Kretingoje įrengta apie 2 tūkst. kvadratinių metrų užimančių gėlynų.

"Vieno dydis – 650 kv. m. Tūkstančio kvadratų gėlynas buvo Žemaitės ir Vilniaus gatvės sankryžoje. Dar 300 kvadratų yra prie B. Joselevičiaus paminklo. Pastačius naują biblioteką, nemažai gėlynų dar praplėtėme", – skaičiavo seniūno pavaduotoja.

Iš viešųjų pirkimų sistemos matyti, kiek ir kam pinigus leidžia kretingiškiai.

Aiškėja, kad vienkartiniams žiedams Kretingos žmonės nelinkę švaistyti šimtų tūkstančių. Čia biudžeto lėšos naudojamos taupiai.

Rotušės aikštės gėlynui miestas išleido 12 tūkst. eurų.

"Ten, kur gėlynas buvo naikinamas, daugiamečių augalų sodinukus perkėlėme į kitas vietas, taip praplėtėme erdves. Iš tų pačių daugiamečių gėlių įrengėme gėlynus prie autobusų stoties ir Birutės gatvėje", – darbus vardijo seniūno pavaduotoja.

2016 m. daugiamečių gėlynų priežiūrai Kretinga skyrė 14,2 tūkst. eurų. 2018 – 10 tūkst. eurų.

"Laistymui ir priežiūrai vidutiniškai skiriama apie tūkstantį eurų per mėnesį. Per metus – gal tik 10–12 tūkst. eurų suma susidaro. Ko gero, daugiamečiais augalais užsodinti yra pigiau. Grubiai skaičiuojant, išeitų, kad vieno kvadrato gėlynų įrengimui reikėjo 13,5 euro. Bet jei reikėtų vienmetėmis gėlėmis užsodinti 2 tūkst. kvadratų, nežinau, kiek čia pinigų reikėtų", – galvą kraipė kretingiškė.

Seniūnija sumaniai sprendė želdinių klausimus.

"Kritikos gauname dėl varpinių augalų, tai jie per aukšti, tai žiedų trūksta. Daugiamečiai gėlynai suveši lėtai. Tam, kad netrūktų žiedų, įterpėme svogūninių gėlių. Aišku, kad nekasime, paliksime. Iškasi, reikės išmesti. Juk tulpės puikiai žiemoja. Kam išmesti?" – uostamiesčio praktika stebėjosi kretingiškė.

Gėlynus tvarko ūkiškai

Klaipėdos savivaldybė 2019 m. vasarą savo gėlynų apsodinimui vienmetėmis gėlėmis ir pavasariniams gėlių svogūnėliams nusprendė atseikėti apvalią sumą.

Sutartyje su ūkininku Pranu Rimandu Olisevičiumi parašyta, kad uostamiestis per dvejus metus numato išleisti iki 395 tūkst. eurų. Sutartyje minima, kad gėlių turi būti minimaliai nupirkta bent už 250 tūkst. eurų.

Nuotaika: olandiška banga vadinamos apželdinimo stilistikos pagauti gargždiškiai ėmė puošti savo balkonus varpiniais augalais. Tokios viksvos plaikstosi ir miesto centriniame gėlyne. / Skaitytojo nuotr.

"Klausimas – kur investuoti? Į plytas ar į projektą? Šiuo atveju manau, kad savivaldybei reikėtų investuoti į profesionalų želdinių projektavimą. Kasmet iš biudžeto skiriami šimtai tūkstančių vienmečių gėlių sodinukams. Tačiau vienmečiai augalai jau nebeatitinka šiuolaikinių tendencijų. Kaip turėtų būti tvarkomi uostamiesčio želdiniai, niekas dorai nežino. Požiūris turėtų būti daug platesnis. Neužtenka nuspręsti, kad vienur ar kitur pastatysime klombą. Nėra bendros apželdinimo strategijos ir vizijos. Manyčiau, turėtų būti profesionalesnis požiūris. Žmonėms kyla klausimų dėl parkų, žaliųjų zonų ar medžių, o štai gėlynų klausimas labai pamirštas. Todėl, spėju, jie ir tvarkomi labai jau ūkiškai", – samprotavo G. Antanaitytė.

Architektė pastebėjo, kad, miesto puošybai skiriant apvalias sumas, apželdinimo kokybėje tai tarsi neatsispindi.

"Ar kas nors želdinių erdves projektuoja, ar tik užsako šimtus tūkstančių svogūnėlių ir sodinukų? Gal turėtų būti profesionalesnis požiūris. Šiam klausimui trūksta dėmesio. Įdomu tai, kad paaiškėjo, jog pinigų yra. Ir iki valiai. Žiūrint į šį skaičių sveiku protu, kyla minčių, jog už tokius pinigus gali būti sutvarkomi ne tik skverai, bet ir pastatai. O čia tokie pinigai – svogūnėliams. Šokiruojanti suma", – stebėjosi G. Antanaitytė.

Vežioja į Ukmergę?

Klaipėdoje yra 5,6 tūkst. kvadratinių metrų gėlynų, 127 pastatomos ir tūrinės gėlinės, 216 pakabinamų lovelių ir penkios boružėmis vadinamos tūrinės gėlinės.

1,74 kv. m ploto "boružių" užsodinimo gėlėmis paslauga įvertinta 3,3 tūkst. eurų. Tokios sumos ūkininkas prašo visam trejų metų sutarties laikotarpiui.

Beveik 16 tūkst. eurų prašoma už pastatomų gėlinių apsodinimo paslaugą. Už pastatomų tūrinių gėlinių apsodinimą prašoma 10,3 tūkst. eurų. Už pakabinamų gėlinių apsodinimą norima dar 8,6 tūkst. eurų.

Kodėl tokia brangi šios paslaugos kaina?

Veikiausiai todėl, kad ūkininkas, susirinkęs gėlines Klaipėdoje, jas vežasi į Ukmergės rajone esantį ūkį ir ten gėlines užpildo daigais. Tik jiems suvešėjus, gėlinės atvežamos į uostamiestį.

Vienmetėmis gėlėmis Klaipėda apsodina beveik 2 tūkst. kv. metrų ploto.

Viešųjų pirkimų dokumentuose savivaldybė mini, kad daugiamečiai gėlynai uostamiestyje skaičiuojami kartu su dekoratyvinių krūmų plotais. Ir tai sudaro 4,3 tūkst. kv. metrų.

Ūkininkas P. R. Olisevičius iš Ukmergės rajono sutartimi įsipareigojo savivaldybei, tikėtina, Miesto tvarkymo skyriui, kiekvieną pavasarį pateikti po tris vizualizacijas, kuriose turi būti pavaizduota, kaip atrodys nurodytas konkretus gėlynas, tūrinis gėlynas, lovelis ar pakabinama vaza.

Savivaldybės darbuotojams išsirinkus tinkamiausią variantą, rangovas gėlynus turi užsodinti iki nurodytų terminų. Ūkininkas privalo pasiimti savivaldybės sandėliuose laikomas gėlines ir lovelius, išsigabenti į ūkį ir ten juos apsodinti gėlių kerais. Gėlinės su suvešėjusiais žiedais vėl gabenamos per visą Lietuvą į uostamiestį, o gatvėse turi atsidurti iki birželio 10 d.

Negali be našlaičių

Sutartyje pažymėta, kad uostamiesčiui reikalingos našlaitės. Dokumente pabrėžta, kad jas privaloma sodinti du kartus per metus. Pavasarį – iki balandžio 15 d., o rudenį – iki spalio 10 d.

Per metus vyksta dar vienas gėlių sodinimas – vasaros laikotarpiui. Vienmečiai, daugiamečiai sodinukai turi būti pasodinti nuo gegužės 10 iki birželio 10 d.

Rudenį vyksta dar vienas svogūninių gėlių sodinimas, skirtas pavasariniams žiedams.

Kokias gėles perka Klaipėdos valdininkai? Didžiausios sumos išleidžiamos našlaitėms. 22,6 tūkst. eurų numatyta išleisti pelargonijoms, 10,3 tūkst. eurų buvo paklota už didžiažiedes našlaites, 29,2 tūkst. eurų už smulkiažiedes našlaites.

Tarp stambesnių pirkinių matyti, kad tulpių svogūnėlių miestas nupirks už 12 tūkst. eurų. Hiacintų, kurių svogūnėlius mielai nešasi namo uostamiesčio moterėlės, ketinama nupirkti už 3,2 tūkst. eurų.

Tiesa, dar miesto valdininkai mėgsta rožes, jų numatyta per metus nupirkti už 1,8 tūkst. eurų.

Vietoje laivelio – nuogalę

"Aš kraupstu išgirdęs, jog miesto pinigai tiesiog supūdomi, išmetami į balą. Tam, kad pavasarį žydėtų krokai, reikia iškasti ir išmesti hiacintų svogūnėlius. Tai man pasakojo mano mama, prieš kelias dienas buvusi Skulptūrų parke. Tuo metu darbininkai kaip tik kasė ir metė lauk hiacintų svogūnėlius. Krūva bobučių juos rankiojo ir tempė namo. Tūkstančių svogūnėlių mėtymas į šiukšlyną yra biudžeto pinigų taškymas. Tai – kaip vagystė", – tikino architektas Romas Gailius.

Šis klaipėdietis prieš keletą metų miesto prižiūrėtojams tėškė akibrokštą – pareikalavo, kad būtų nuimtas ir sunaikintas gėlynas, vadinamas laiveliu.

"Kiek galima žiūrėti į tą atgyveną? Buvęs vicemeras Artūras Šulcas, sutiktas gatvėje, manęs klausė, kodėl gi taip man nepatinka tas laivelis. Tikino, jog daug turistų prie jo fotografuojasi. Aš jam pasakiau, kad geriau jau aikštėje nuoga moteris stovėtų. Juk prie jos taip pat šimtai ir tūkstančiai fotografuotųsi. Jei jau visiems reikia jūrinio miesto akcentų, geriau nuoga moteris nei našlaičių laivelis", – ironizavo R. Gailius.

Šimtus tūkstančių kasmet metamų į vienmečių gėlių verslą architektas vadino beprotybe.

R. Gailius / Redakcijos archyvo nuotr.

"Gal aš koks beprotis, bet klausiau nuomonės ir kitų kolegų. Specialistai sako, jog stengiasi net nematyti tų viešųjų erdvių. Iš tiesų belieka užsimerkti, kaip jos atrodo. Bet ką gali pakeisti, jei miesto tvarkytojai svaigsta nuo našlaičių jūros, yra kitų, kurie džiūgauja matydami plastmasines gulbes Jūros šventės metu. Šimtai tūkstančių išleisti. O visi tik krykštauja", – šiurpo architektas.

Lyg be šeimininko

Sodo prekių centro "Frezijų puokštė" projektų vadovas Valdas Kaubrys tikino, kad miesto viešosiose erdvėse esantis vaizdas byloja, jog uostamiestyje šeimininko nėra.

Jei jau visiems reikia jūrinio miesto akcentų, geriau nuoga moteris nei našlaičių laivelis.

"Net lyginant uostamiestį su mažais miesteliais, įspūdis menkokas. Gargždai ir Kretinga jau tiek metų turi daugiamečius gėlynus. Veikiausiai uostamiesčiui reikia kraštovaizdžio specialisto. Kita problema – prasta želdinių priežiūra. Mes įrenginėjome Vydūno skverą. Daugybė problemų buvo. Susodinus augalus paaiškėjo, jog trinkelės bus aukščiau, reikėjo viską iškasti ir persodinti. Galiausiai baigus projektą, dabar man skauda širdį pažvelgus į šį skverą. Pinigai už augalus sumokėti, o laistymo sistema nenumatyta. Aiškiai matyti, kad trūksta priežiūros. Juk daugiametį gėlyną taip pat palaistyti reikia, paravėti. Nėra prižiūrėtojo mieste, ir todėl jis nekaip atrodo", – pastebėjo V.Kaubrys.

Anot V. Kaubrio, užsienyje didieji miestai viešųjų erdvių želdynų priežiūrą patiki kelioms įmonėms.

"Kelios įmonės, kurių darbą mato visi miestiečiai, tarpusavyje konkuruoja. Kiekviena įmonė, veikdama tam tikroje teritorijoje, gauna vienodai lėšų. Ir jie turi sukti galvas, ką ir kuo įdomiau padaryti. Egzistuoja tokios patirtys. Bet galime pasitelkti ir kitokių patirčių. Mieste ir visame pajūryje apstu kraštovaizdžio specialistų, tegul miestas telkia savo bendruomenę, surengia konkursą, pavyzdžiui, vieno ar kito ploto apželdinimui. Atsiras noras kurti idėjas savo miestui. Turime studentų, duokime valią ir jiems reikštis. Juk ne problema atvežti tūkstančius našlaičių, bet naudos iš to – jokios. Vaizdo vis tiek nėra. Ko gero, atsirastų net ir labdaringų idėjų, būtų norinčiųjų keisti miestą, bet iniciatyva turėtų eiti iš savivaldybės", – kalbėjo V. Kaubrys.

Tikslai: želdiniai Gargžduose projektuojami siekiant suteikti miestui daugiau reprezentatyvumo, išraiškingumo, jaukumo. / Skaitytojo nuotr.

Jis siūlė miesto prižiūrėtojams pasikonsultuoti su kaimyninių miestų specialistais.

"Jei uostamiestis turi žmogų, kuris atsakingas už gėlynus, gal jis ne savo vietoje sėdi? Vasaros Lietuvoje trumpos, reikia galvoti, kaip tai padaryti, kad būtų gražu. O Klaipėda, panašu, neturi ilgalaikės vizijos", – reziumavo V. Kaubrys.

Gėlynai su žvirgždu

Gargždų seniūnijos apželdinimo specialistė Norgailė Verbaitė tikino, kad ir Klaipėdos rajone populiarumą įgauna daugiamečiai gėlynai, kuriuose derinami įvairiausi augalai.

"Norime, kad miestas būtų puošnus nuolat, todėl renkamės daugiamečius augalus. Nemažai šalių jau seniai yra atsisakę vienmečių augalų ir renkasi būtent teminius gėlynus iš daugiamečių gėlių, viksvų ar kitų augalų. Pirminė investicija yra brangesnė nei, pavyzdžiui, vienmetės gėlės, tačiau per laiką toks būdas atsiperka – vienmetės gėlės kasmet turi būti perkamos iš naujo, o daugiametės tik pagal poreikį papildomos naujomis kompozicijomis", – pasakojo specialistė.

N. Verbaitė tikino, kad nauji želdiniai Gargžduose projektuojami siekiant suteikti miestui daugiau reprezentatyvumo, išraiškingumo, jaukumo, suformuoti aiškią vietos dvasią ir unikalų centrui tinkamą charakterį.

Iš viso Klaipėdos rajono centras miesto gėlynams šiemet numatė skirti 20 tūkst. eurų.

Valdininkės išsigando viešumo?

Portalas komentaro dėl išleidžiamų sumų vienmetėms gėlėms kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistę Editą Valiūnienę.

Dar rugsėjo 28 d. telefoninio pokalbio metu specialistė pareiškė, kad ji užsiėmusi ir ieškoti atsakymo į klausimą, kiek išleista pinigų rudeniniam Atgimimo aikštės apsodinimui našlaitėmis, neturi laiko.

Kitą dieną, rugsėjo 29-ąją, specialistei buvo išsiųstas klausimas raštu. Rugsėjo 30 d. atsakyta, jog dėl vidinių tvarkų žurnalistams į klausimus gali atsakinėti tik tam tikri asmenys, pavyzdžiui, skyrių vedėjai arba viešųjų ryšių specialistai.

Tą pačią dieną klausimai buvo išsiųsti Miesto tvarkymo skyriaus vedėjai Irenai Šakalienei, savivaldybės vyriausiajai specialistei Aušrai Lukauskienei bei minėtai E. Valiūnienei, kuri prieš tai atsakė, kad žurnalistams į klausimus neatsakinės.

Portalas atsakymų iš šių valdininkių taip ir nesulaukė, nors šioms miesto biudžeto lėšomis išlaikomoms valdininkėms buvo priminta, kad šalyje galioja ne tik Visuomenės informavimo įstatymas, kuris gina piliečių teisę žinoti. Galioja Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnis, kuris byloja, kad atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas užtraukia atsakomybę.

Skaičiai: Klaipėdos valdininkai negali gyventi be našlaičių. Per dvejus metus mieste jų turi būti pasodinta beveik 62 tūkst. daigų. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas užtraukia baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.