- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdiečiai šį rudenį žeria prieštaringus priekaištus miesto prižiūrėtojams – vieni bamba, kad esą gatvėse plieskia visos apšvietimo lempos, kiti skundžiasi, jog per tamsu. Per metus uostamiestis už gatvių, pėsčiųjų takų ir kitų viešųjų erdvių apšvietimą pakloja apie milijoną eurų. O kiek teks mokėti kitais metais?
Lempučių neišsukinės
Viena klaipėdietė pastebėjo, kad Žvejybos uosto rajone aštuonioliktą valandą, kai jau tamsu, neveikia net pėsčiųjų perėjų apšvietimas.
"Kodėl taip yra? Gal jau taip taupome, kad net prie perėjų nedegame šviesos?" – retoriškai klausė moteris.
Kita klaipėdietė redakcijai priekaištavo, kad Rumpiškės kvartale naujai įrengtame pėsčiųjų take lempos plieskia visą naktį.
"Na, kam taip deginti elektrą? Juk taip brangiai ji kainuoja. Galėtų kas antrą lempą išjungti", – kalbėjo senjorė.
Įmonės "Klaipėdos autobusų parkas" Gatvių infrastruktūros departamento direktorius Dainius Petrauskas sakė, kad kol kas uostamiestyje nežadama išjunginėti apšvietimo žibintų.
"Jei aštuonioliktą valandą dar nedegė apšvietimas, vadinasi, jis dar nebuvo įjungtas. Apsisprendėme kol kas apšvietimo lempų neišjunginėti, net kas antros lempos nejungsime. Paskaičiavome, kad nemažai pavyksta sutaupyti, ryte apšvietimą išjungiant anksčiau, o vakare įjungiant vėliau", – paaiškino D.Petrauskas.
Sutaupome visą valandą.
Sutaupys valandą
Kol kas apsispręsta apšvietimą išjungti pusvalandžiu anksčiau, o įjungti pusvalandžiu vėliau.
"Sutaupome visą valandą. Tačiau niekas to nedaro iš akies, tai daroma pagal apšvietą. Yra liuksometrai, kurių matavimus stebi dispečeriai. Labai didelę reikšmę turi oro sąlygos. Jei yra apsiniaukę, ūkanota, aišku, kad matomumas nebus toks geras. Bet būna vakarų, kai net jau pritemę, bet matomumas dar būna geras. Taigi, pusvalandis nėra absoliutus dalykas", – patikino D.Petrauskas.
Tačiau anksčiau išjungti apšvietimą mieste darbo dienomis nelabai racionalu, nes visi tuomet važiuoja į darbą.
"Kaip tik šiuo metu apšvietimas išjungiamas pagal senąjį grafiką. Tuomet visi važiuoja į darbą, eina į mokyklas. Realiai dabar tik pusvalandžiu vėliau įjungiamas apšvietimas vakare. Bet laikui bėgant, vėl ilgės tamsusis periodas, taigi grafikas keisis", – kalbėjo D.Petrauskas.
Valanda: pusvalandžiu vėliau įjungiant ar išjungiant apšvietimą uostamiestis tikisi sutaupyti milijoną kilovatvalandžių per metus. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Sutartis – metams
Klaipėdos miestas šiuo metu dar vis moka praėjusiais metais pasirašytos sutarties kainomis. Už kilovatvalandę – 11 centų.
"Kitais metais gali tekti mokėti kelis kartus brangiau. Sutartį elektros tiekimui pasirašėme metams, praėjusių metų gruodį", – pasakojo D.Petrauskas.
Per metus uostamiestis išdegina apie aštuonis milijonus kilovatvalandžių.
"Valandos suvartotos energijos sutaupymas padės sumažinti šią sąskaitą milijonu kilovatvalandžių. Kokią kainą pasiūlys tiekėjai, dar nėra aišku. Tik praėjusį penktadienį buvo paskelbtas tarptautinis pirkimas. Kol kas geriausi siūlymai – rinktis biržos nustatomą elektros energijos kainą. Fiksuoti tiekėjų įkainiai šiuo metu yra aukštesni", – pastebėjo D.Petrauskas.
Nustatyti kriterijai
Prieš kurį laiką uostamiesčio gatvių apšvietimu besirūpinantys specialistai svarstė, ar reikėtų Klaipėdai įsigyti apšvietimo valdymo sistemą.
"Ji leistų kiekvieną šviestuvą pritemdyti atskirai. Tada jau būtų galima laviruoti. Bet tokios sistemos – labai brangios. Tam reikia didelių investicijų, tai yra ateities klausimai", – svarstė D.Petrauskas.
Kiekvienai gatvei pagal jos kategoriją, pėsčiųjų takui pagal pėsčiųjų srautų intensyvumą yra nustatytos tam tikros apšvietimo normos.
"Jei išjungsime kas antrą šviestuvą, gali nutikti taip, kad toje gatvėje apšvietimas nebeatitiks apšvietos normos", – tikino D.Petrauskas.
Kokia bus sąskaita?
Prieš keletą metų uostamiestis už elektrą taip pat mokėdavo apie milijoną eurų.
"Degė senosios lempos, kurios suvartodavo daug energijos. Keitėme šviestuvus, buvo investicijų, tačiau pats elektros suvartojimas mažėjo, nors šviestuvų ir daugėjo. Baigiame įgyvendinti šiaurinės miesto dalies apšvietimo modernizavimo projektą. Situacija apšvietimo srityje labai pasikeitė", – reziumavo D.Petrauskas.
Investuodami į naujus apšvietimo stulpus, modernias ir taupias lempas, miesto prižiūrėtojai padidino apšviestų teritorijų skaičių, tačiau elektros vis tiek suvartojama mažiau.
Jei kitais metais elektros kaina kiltų tris kartus, sąskaita už miesto apšvietimą per metus gali šoktelėti iki kelių milijonų eurų.
"Visko dar gali būti. Bet uostamiestis taupo. Mažės šventinių papuošimų skaičius. Gali būti, kad tuomet ir imsime svarstyti, ar nemažinti šviestuvų. Elektros biržos svyravimų nuspėti neįmanoma. Tačiau Vyriausybė pritarė nutarimui, kuriuo paskutinį šių metų ketvirtį verslui bus kompensuojama elektros kainos augimo dalis. Užsimenama apie kompensacijas iki 2023 m. pirmo ketvirčio pabaigos", – vylėsi D.Petrauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas4
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės7
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...
-
Apleistas pastatas bus parduotas aukcione: matininkai pagaliau įveikė užduotį11
Istorija dvelkianti Puodžių gatvė turi savo bėdą – 13 numeriu pažymėtą pastatą. Daugelis klaipėdiečių prisimena, kad jame ilgą laiką veikė „Caritas“, vienoje jo dalyje varguoliai gaudavo rūbų, kitoje veikė pigiausia visoje K...
-
Švenčiant Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines – tradicinis bėgimas uostamiestyje14
Minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų batalionas pirmą kartą kviečia klaipėdiečius prisijungti prie tradicinio bėgimo, kuris vyks jau šį penktadienį, kovo 29-ąją. ...
-
Gamtinių reikalų – į Neringos skverą3
Neringos kvartale, prie daugiabučių namų, savaitgalį du neblaivūs asmenys demonstravo, kad neturi jokio gėdos jausmo. Viešoje vietoje jie praeivių ir nepilnamečių akivaizdoje atlikinėjo gamtinius reikalus. Vienas tai darė priešais vaik...
-
Kuprinė evakuacijai – pigiau nei siūlo verslas39
Karo bijantiems lietuviams verslininkai jau siūlo pirkti gerokai per šimtą eurų kainuojančią evakuacinę kuprinę. Joje esą yra visi reikalingi daiktai, kurių galėtų prireikti prasidėjus kariniams veiksmams. Tačiau daugelį šių daikt...
-
Klaipėdoje – dar viena erdvė jaunimui2
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje atverta nauja Atvira jaunimo erdvė. Tilžės gatvėje įsikūrusiame bibliotekos padalinyje nuo šiol įrengta vieta, kur jaunuoliai galės praleisti laisvalaikį. Įkurtuves ...