Uostamiestyje gamta nesiliauja stebinti: japoniškų sakurų žiedai jau išsiskleidė

  • Teksto dydis:

Permainingas pavasaris stebina ne mažiau nei praėjusi žiema. Įprasti augalai tarsi lūkuriuoja, neskuba skleisti žiedų, o atvežtiniai jau atsivėrė saulei. Paukščiai milžiniškais būriais traukia į šiaurę, ilgiau neužtrukdami mūsų platumose.

Karantinas užveria pajūrio gyventojams kelius į įprastas poilsio ir pramogų vietas. Šiuo metu lankytojai nelaukiami ir Ventės rago ornitologinėje stotyje, kur anksčiau muziejus veikė be išeiginių.

Lankytojai dabar nepageidaujami ir Klaipėdos universiteto Botanikos sode.

Nors įvaža į automobilių aikštelę užtverta, darbo dienomis čia vis tiek apsilanko apie 200 žmonių, o per išeigines norinčiųjų pasigrožėti skaičius išauga iki 700 ir daugiau.

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys ragina mėgautis gamtos grožiu, bet rinktis atokesnes vietas, kur mažiau žmonių.

Ornitologai pluša ir skaičiuoja praskrendančius paukščius, o įkliuvusius į tinklus žieduoja. Vien per kovą sužieduota apie 9 tūkst. 53 rūšių sparnuočių, tiek stoties darbuotojams pirmąjį pavasario mėnesį dar nėra tekę "apdoroti". Didžioji jų dalis – alksninukai.

Pastebėta, kad migruojantys paukščiai šiemet anksčiau pasirodė mūsų padangėse ir greičiau pakilo tolesnei kelionei į šiaurę.

"Šiuo metu Ventės rage laikosi apie 40 tūkst. žąsų, tūkstančiai ančių, pasirodė tilvikai. Kitais metais, kai turėdavome tikrus pavasarius, gulbės giesmininkės pas mus atskrisdavo kovo mėnesį. Šiemet jos pas mus pasirodė vasarį ir jau išskrido. Žąsų skridimo pikas paprastai būdavo apie balandžio 10 d., o šiemet jos jau mus paliko, šįkart buvo perpus mažiau nei anksčiau. Augalai mus verčia manyti, kad jau yra kokia balandžio 15 d.", – tikino V.Jusys.

Netrukus laukiama parskrendančių vabzdžialesių paukščių, pečialindų, devynbalsių. Balandžio pabaigoje paprastai parskrenda nendrynų paukščiai.

Miškiniai česnakai, didysis vitaminų šaltinis, jau suvešėjo ir išaugino plaštakos dydžio lapus, anksčiau nei įprasta pražydo pavasariniai švitriešiai, jau žaliuoja ir ievų lapai.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė pasakojo apie augalų išmintį. Pasirodo, vietinių veislių augalai dar neskuba skleistis, jie tarsi lūkuriuoja.

Tuo pat metu atvežtiniai augalai – rododendrai, magnolijos – suskubo pražysti.

Geltonais žiedais jau apsipylė forsitijos. Lietuviškos vyšnios dar tik krauna žiedus, o japoniškosios sakuros jau žydi.

Šią savaitę bus šalta, grįš žiemiški orai, pernelyg anksti prasiskleidę žiedai neišgyvens, tik lapai gali pakelti ir nedidelį minusą.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

AK

AK portretas
Slyvaitė jau skleidžiasi. Magnolijos dar ne. Šaltuko gal jau ir nebebus.

Pseudo patriotams, šū dą kandusiais snukiais

Pseudo patriotams, šū dą kandusiais snukiais portretas
Visos rūšis čia yra daugiau ar mažiau invazinės, nė viena nėra grynai "lietouvyška", o sakuros gražios ir jų žiedus galima panaudoti kulinarijoje.

Asei

Asei portretas
Nasibarkit, lietuviški slyvai visų gražiausi!
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių