Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iąja rinktine kasmet rengia nakties žygius, pavadintus „Klaipėdos sukilėlių keliais“.

1923-iųjų sausį į uostamiestį atžygiavę karinės operacijos dalyviai ėjo iš keturių pusių: Palangos, Kretingos, Gargždų ir Priekulės. Todėl naktiniai žygiai kasmet prasideda vienoje šių vietovių. Kasmet žygio atstumas iki Klaipėdos būna panašus – 20–25 kilometrai.

Šiemet žygis skiriamas Ernestui Galvanauskui atminti ir prasidėjo Doviluose. Tai yra nuo XVIII amžiaus šaltiniuose minimas miestelis šalia Gargždų.

Žygeiviai buvo kviečiami rinktis susitikimo vietoje anksčiau, kad šie galėtų pamatyti iškilmingą rikiuotę. Etnokultūros centre vietos moterys vaišino žygeivius arbata, buvo galima apžiūrėti evangelikų liuteronų bažnyčią.

Svečių laukė ir šio krašto gyva enciklopedija vadinamas vietos gyventojas Helmutas Lotužis, papasakojęs šios šventovės istoriją.

Žygio maršrutas šįkart – labai įdomus. Pirmas žygeivių sustojimas – ant Dovilų piliakalnio vos už keturių kilometrų nuo Dovilų.

Šį piliakalnį, dar vadinamą Gedminų bei Muškalnio vardu, Pelutės kalnu, verta apžiūrėti ir dieną, kai matyti statūs Minijos šlaitai ir įspūdinga piliakalnio aikštelė.

Toliau žygio dalyviai pasieks Lėbartų kaimą, Mažeikių mišką. Šio miško pakraštyje įrengtame poste pavargę žygiuotojai bus maitinami šiltu maistu, galės susišildyti karšta arbata.

Toliau žygiuotojai po viaduku kirs magistralę Kaunas–Klaipėda, suks link sodų Leliuose, toliau eis dešiniuoju Vėžio upelio krantu ir miško pakraščiu iki Slengių, o nuo ten – iki Klaipėdos valstybinės kolegijos, kur numatyta žygio pabaiga ir galimybė pailsėti.

Iš praktikos spėjama, kad pagrindinė žygeivių dalis Klaipėdą pasieks apie 6 val. ryto.