Uostamiestyje pradėtos šienauti viešosios erdvės ir skiriamosios gatvių juostos. Pirmą kartą nupjauti žolę skubama, kol nenužydėjo pienės.

Viešąsias miesto erdves ir želdinius prižiūrinčios įmonės direktorius Gediminas Valašinas sakė, kad šienauti pradėta praėjusią savaitę.

"Žiema buvo nešalta, todėl ir žolė netruko užaugti. Gal rezultatas dar nelabai matomas, bet po savaitės tikrai bus pastebimas. Žolė vienu metu užauga visur, o nupjauti iš karto neįmanoma", – tvirtino vadovas.

Pirmiausia dėmesys buvo skiriamas reprezentacinėms miesto vietoms. Žolė buvo pjaunama Atgimimo, Lietuvininkų, Karlskronos aikštėse, prie burlaivio "Meridianas", Neringos skvere.

Šie darbai vyks ir gatvių skiriamosiose juostose. Žolė pjaunama Šilutės plente, Taikos prospekte. Kitą savaitę ketinama pradėti šienauti Liepojos gatvės skiriamąsias juostas.

"Dabar žydi pienės. Skiriamosiose juostose jų yra daug. Norime nušienauti, kol pienės nenužydėjo, kad nepaskleistų savo sėklų. O ir pati žolė gana aukšta. Ją jau reikėjo pjauti", – aiškino vadovas.

Pagal sutartį su savivaldybe reprezentacinės miesto erdvės, kurios yra miesto veidas, turi būti šienaujamos 12 kartų. Tačiau, anot G.Valašino, paprastai užtenka ir dešimties.

"Pernai, kai liepą saulė viską išdegino, reikėjo dar mažiau", – prisiminė direktorius.

Skiriamosiose žaliosiose juostose pagal sutartį yra numatyta šienauti 6 kartus. Parkuose – 3–4 kartus, tačiau tai priklauso nuo finansavimo.

Prižiūrėtojai taip pat rūpinasi, kad ant šaligatvių neaugtų piktžolės. Jos paprastai prasiskverbia per tarpus tarp plytelių ar trinkelių. Tad kasmet šaligatviai purškiami specialiais chemikalais.

"Kol kas rezultato nesimato. Chemikalams suveikti reikia 10 dienų. Šaligatvius specialiu skysčiu nuo piktžolių purškiame priklausomai nuo situacijos. Nėra nustatyta, kiek kartų tai turime daryti", – komentavo vadovas.

G.Valašino teigimu, dažniau piktžolės prasiskverbia šaligatviuose, kuriuose mažesnis judėjimas. Rečiau, kur yra didesni pėsčiųjų srautai.

"Žmonės paprasčiausiai sumindo žolę", – pasakojo vadovas.

Kai kurie klaipėdiečiai baiminasi, kad purškiant šaligatvius teršiamas miestas. G.Valašinas pabrėžė, kad piktžolėms naikinti naudojami skysčiai, kurie leidžiami Lietuvoje.

"Mes tikrai nedaug išpurškiame. Ūkininkai – daugiau", – tvirtino vadovas.

Kiek pinigų skirta šienavimui, išskirti sunku. Šios lėšos įtraukiamos į bendrą viešųjų erdvių priežiūrai reikalingą pinigų sumą.