Įdirbio kaina

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Vytautas Štumbergas, susidūręs su ne vienu ekonominiu išbandymu, dabartinėje situacijoje nesijaučia tvirtas ir užtikrintas.

„Įmonė savo pajėgumus išsiugdė per ilgus darbo metus. Jūros uostų veikla yra gana specifinė. Labai daug priklauso nuo įdirbio – krovinių srautai auginami iš lėto, sunkiai, tai reikalauja daug pastangų. Tie srautai nenusileidžia iš dangaus ar neatplaukia su palankiomis srovėmis ir atsitiktiniais vėjais. Tenka ilgai dirbti su klientais, įtikinėti, kad iš kito uosto pareitų pas tave, kad bus užtikrintos kokybiškos paslaugos, kad viskas bus patikima, kad bus garantuotas greitis, operatyvumas. Tai labai didelių pastangų reikalaujantis įdirbis. Jei dėl Kinijos taikomų sankcijų darbų apimtis esmingai sumažės, atsitiesti, atgauti prarastas pozicijas greitai nepavyks. Tai bus ilgas procesas“, – apie optimizmo nekeliančias galimas ateities perspektyvas kalbėjo V. Štumbergas.

Pasak jo, dar neseniai į rytų pusę keliaujančių krovinių kiekiai ir grafikas buvo aiškus ir aprėpė kelis mėnesius į priekį.

„Dabar to nebeliko. Neaišku, kas bus su produktais, kurie turėtų pasiekti Kiniją. Rytų kaimynai pradėjo vengti Klaipėdos. Tai pavojingas signalas. Klaipėdos uostas pajėgumus kaupė ilgus dešimtmečius, rinko patikimumo balus, augino, kaip sakoma, reitingus ir staiga viskas susvyravo“, – apie uoste atsirandančius chaoso ir netikrumo ženklus pasakojo V. Štumbergas.

Tendencijos – miglotos

Anot jo, prognozuojant, ko galima tikėtis artimiausioje ateityje, būtina atsižvelgti į Kinijos bei Rytų rinkos ypatumus.

„Jei kalbėtume tik apie Kinijos rinką, tai yra įdomi – pulsuojanti. Apie ją negalima spręsti pagal šios dienos situaciją, todėl gana sunku išsamiai numatyti, koks poveikis bus, kada ir kokio stiprumo“, – sakė vadovas.

Panašiais pastebėjimais dalijosi detalizuoti galimą ateities scenarijų dar vengiantis Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

„Fiksavome kažkokį kritimą gruodyje. Kaip bus ateityje, prognozuoti ir apibendrinti dar negaliu. Aiškiau turėtų būti vasario pradžioje“, – tvirtino V. Šileika.

Jo tvirtinimu, jei paaiškės, kad įprastuose krovinių srautuose ryškėja spragos, jas užpildyti bus labai nelengva.

Ragina nenusiminti

Klaipėdos uoste veikiančių didžiųjų bendrovių vadovus neramina bene skaudžiausiai žmonėms galinti smogti sankcijų pasekmė – darbo vietų praradimas.

„Kol kas dėliojame įvairius veiklos scenarijus. Gali būti, kad artimiausiu metu reikės galvoti, kaip išgyventi“, – sakė KLASCO generalinis direktorius V. Štumbergas.

Paklaustas, ar tam tikra nežinomybė dėl ateities daro neigiamą poveikį mikroklimatui kolektyve, V. Štumbergas atkreipė dėmesį, kad uosto ir jame dirbančių žmonių ateitis yra neatskiriama.

„Kiekvienas žmogus dirbdamas, žinodamas, kad gauna pastovias pajamas, planuoja savo ir šeimos gyvenimą, ima paskolas, turi įsipareigojimus. Kai atsiranda nežinomybė, suprantama, jog įsivyrauja atitinkamos nuotaikos, kurios neigiamai veikia bendrovės mikroklimatą. Bet nusiminti nereikia. Žmonės turi žinoti, kad suprantame tą situaciją, ieškome išeičių ir dedame visas pastangas, kad ne tik išsaugotume darbo vietas – daugiau nei 90 proc. įmonės darbuotojų nuo šių metų pradžios padidinome tarifinius atlyginimus“, – sakė KLASCO vadovas.

Tikisi toliaregiškų sprendimų

Uosto bendrovių vadovai atkreipė dėmesį, kad dėl politinių aplinkybių susidarė tokia padėtis, kai vadovams išslydo iš rankų situacijų ir aplinkybių valdymo gijos, todėl belieka žvalgytis į Vyriausybę, tikintis išmintingų ir toliaregiškų sprendimų.

Atrodo, iškyla išgyvenimo klausimas. Jis dar nealsuoja į nugarą, bet neatmetama, kad gali būti kaktomuša. Bene skaudžiausiai žmonėms galinti smogti Kinijos sankcijų pasekmė – darbo vietų praradimas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Algis Latakas pabrėžė, jog Vyriausybė nuolat informuojama apie situaciją.

„Komunikuojame su Vyriausybe, kuri susirenka aktualijas. Visi tie klausimai ir situacijos, apie kurias kalbame ir dėl kurių nuogąstaujame, yra svarstomos, stebimos, aptariamos įvairiais formatais“, – patikino KVJUD vadovas.

Pasak jo, praėjusius metus bendrovė baigė fiksuodama augimo tendencijas, tačiau nebeaišku, ar tokias tendencijas pavyks išsaugoti.

„Bendraujant su laivybos linijų atstovais, girdime nuogąstavimus dėl ateities. Yra ieškoma tam tikrų alternatyvų. Mūsų didžiausias noras ir siekis, jei Klaipėdos uostui prasidėtų didžiulis spaudimas, kad kroviniai nenukeliautų į aplinkinius uostus – į Latvijos ir Lenkijos. Tačiau apie aiškias tendencijas galėsime kalbėti gal kovo mėnesį, kai turėsime konkrečius skaičius ir aiškiau matysime, kas nutiko ir ko mes netekome. Mūsų veikla yra labai dinamiška, pavienių pokyčių nevertiname kaip sisteminių. Jei išgirdome, kad kažkoks krovinys buvo priimtas kitame uoste, tai dar nėra įvykis, pagal kurį galėtume piešti ateitį ar kalbėti apie tendencijas, – pabrėžė A. Latakas. – Tikiuosi uosto prestižas nenukentės, nes partneriai aiškiai supranta, kad nesklandumų atsiranda ne dėl uosto darbo kokybės, ne dėl korupcijos ar kitų neigiamų reiškinių, bet dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo uosto.“

Ypač aštri konkurencija

A. Latako pastebėjimais, Kinijos spaudimo žalą Klaipėdos uostui didina itin aktyvi konkurencinė aplinka.

„Reikia suprasti, kad krovinys į uostą ateina labai sunkiai, reikia labai daug įdirbio. Tonos netekimas nėra toks skausmingas kaip įdirbio praradimas. Susigrąžinti krovinį yra labai sunku, net ir esant palankioms politinėms aplinkybėms, nes rytinė Baltijos pakrantė yra konkurenciškai tiesiog įelektrinta“, – sakė A. Latakas.

Centrinio Klaipėdos terminalo generalinio direktoriaus Karolio Grigalausko pastebėjimais, jo vadovaujamos įmonės veiklos sektoriuje galimos krizės požymiai – minimalūs.

„Kadangi viena pagrindinių mūsų veiklų – vadinamosios ratinės technikos krova į linijinius keltus, su Kinijos bendrovių veikla jokių tiesioginio sąlyčio taškų neturime. Ir mūsų vežėjai į Kiniją nevyksta. Tolimiausias taškas yra Kazachstanas. Kol kas krovinių srautai išlieka stabilūs, bet, aišku, politinės situacijos blogėjimas gali turėti mums tiesioginę neigiamą įtaką. Negaliu sakyti, kad nieko nejaučiame, situacija yra sudėtinga. Daugelis Lietuvos įmonių dabar labai atidžiai stebi politinę situaciją. Stebime ir kitų šalių politiką – ir Kinijos, ir Baltarusijos. Anksčiau su tokiomis akivaizdžiomis politikos ir verslo sąsajomis nesusidurdavome, dabar tai tapo aktualu, tačiau nuo mūsų čia niekas nepriklauso“, – kalbėjo K. Grigalauskas.

Rengiasi netikėtumams

Jausdamos nepalankius vėjus iš Kinijos, didžiosios Klaipėdos uosto bendrovės pagal galimybes ruošiasi netikėtumams, nes visiems suprantama, jog tiek Baltarusijos, tiek Kinijos politika yra atvirai konfrontacinė ir kovinga.

„Sudarydami šių metų veiklos planą, įvertinome, kad tam tikra krovinių dalis – tiek iš Baltarusijos, tiek ir iš Kinijos – aplenks mūsų uostą. Tokiems atvejams esme numatę atskirus planus. Bet į viską žiūrime optimistiškai – ir toliau galvojame, kaip investuoti į uostą, kaip nesustoti, kaip ieškoti kitų krypčių“, – teigė A. Latakas.