Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai teks susiveržti diržus. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigė, jog uosto išlaidos turi būti mažinamos.

Uosto direkcija – ne išimtis

Susisiekimo ministerijai pavaldūs "Lietuvos geležinkeliai", E.Masiulio nurodymu, turėjo parengti taupymo planą. Pagal jį bendrovės administracija buvo sumažinta 66 etatais.

Susisiekimo ministras teigė, jog tarp visų Susisiekimo ministerijos kuruojamų valstybinių įmonių ir akcinių bendrovių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nėra išimtis.

"Uosto direkcijos vadovui Sigitui Dobilinskui taip pat pavesta užduotis mažinti valdymo išlaidas", – kalbėjo E.Masiulis. Jo teigimu, uosto valdymas bus paprastesnis, mažės darbo užmokesčio fondas, bus atsisakoma kai kurių funkcijų, kurios nėra būtinos.

Spaudoje buvo pasirodę spėjimų, jog Liberalų sąjūdžio lyderis E.Masiulis imsis pertvarkų transporto įmonėse, kuriose dirba socialdemokratų partijos atstovai. Ministras neišdavė, ar bus pakeistas Uosto direkcijos vadovas. "Šiuo metu vadovas yra S.Dobilinskas. Kai bus priimtas koks nors sprendimas, informuosiu", – nenorėjo leistis į kalbas E.Masiulis.

Peržvelgs investicijas

Penktadienį uostamiestyje lankęsis ministras Uosto direkcijai pranešė ir gerų naujienų. Jis pažadėjo, jog bus svarstoma Klaipėdos valstybinį jūrų uostą paskelbti strateginės reikšmės objektu. Pasak E.Masiulio, tai padidintų investuotojų dėmesį.

Susisiekimo ministro manymu, reikėtų peržvelgti, ar daromos investicijos į infrastruktūrą tikrai atsiperka. "Reikalausime, kad uosto kompanijos užtikrintų, jog investavus į jų teritorijoje esančią infrastruktūrą, padidės krovinių srautas. Tuomet Uosto direkcija nors dalį investuotų pinigų susigrąžintų per rinkliavas", – kalbėjo E.Masiulis.

Šiais metais į uosto infrastruktūrą ketinama investuoti apie 170 mln. litų. E.Masiulis teigė, jog svarstoma keisti teisinę bazę ir leisti investuoti ir privačiam kapitalui, taip pat stengtis pritraukti daugiau ES struktūrinių fondų lėšų. "Projektai, kurie strigo dėl valstybės lėšų, pagaliau pajudėtų. Iki šiol atrodė, jog valstybė į viešo naudojimo infrastruktūrą ketina investuoti tik viena pati", – svarstė E.Masiulis.

Ministras teigė pasigendantis ir konkurencijos investiciniuose konkursuose. "Atlikti darbus pretenduoja vis tos pačios įmonės, todėl pašalinsime kliūtis, kad galėtų pretenduoti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rangovai. Didesnė konkurencija gali pasiūlyti mažesnę kainą", – pokyčius žadėjo ministras.

Už turtą – didesnis mokestis

Susitikimo metu buvo sprendžiamas ir dar vienas Uosto direkcijai svarbus klausimas. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas, pagal kurį apmokestinamas valstybės įmonių naudojamas turtas. Klaipėdos uosto turtą sudaro ir įplaukos kanalas, uosto akvatorija, krantinės. Pernai už šį turtą sumokėta apie 800 tūkst. litų (0,1 proc. turto vertės). Naujas įstatymas reikalauja mokėti bent du proc. turto vertės. Tokiu atveju, Uosto direkcija mokėtų apie 16 mln. litų.

"Klaipėdos uosto veikla – nekomercinė. Visos rinkliavos investuojamos į infrastruktūros plėtojimą. Tai pakenktų investicinei programai", – kalbėjo E.Masiulis. Jis tvirtino, jog atsižvelgiant į Uosto veiklą bus reikalaujama grąžinti buvusį 0,1 tarifą.