Šiomis dienomis Dangė vėl tapo visiškai žalia. Tiršti dumbliai padengė vandens paviršių. Šis reiškinys kartojasi kasmet.

Pasak specialistų, pakilusi vandens temperatūra, ramus oras ir didelis maisto medžiagų kiekis vandenyje sudaro sąlygas dumbliams vystytis.

Net jei mes visai nustotume teršti vandens telkinius, sunku būtų užtikrinti, kad greitu laiku dumbliai išnyks, nes per daugelį metų vandens telkiniuose yra susikaupęs didelis kiekis tam tikrų maisto medžiagų, todėl ir susidaro palankios sąlygos augalų planktonui vystytis.

„Kol oro sąlygos bus tinkamos, tol dumbliai ir vešės. Be to, jų augimui didelę įtaką turi trąšos. Juk Lietuva yra viena didžiausių grūdinių kultūrų eksportuotojų Europoje. Visų trąšų, kur jos tik patenka, dalis vis tiek nuplaunama į upelius, melioracijos griovius, iš ten atkeliauja į marias, į jūrą. O kur daug duonos, daug ir valgytojų. Šiuo atveju kalba apie dumblius, todėl jie ir veši. Tręšiame, tai ir auga“, – paaiškino Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Palei Dangę priemiestyje yra ir žemės ūkio laukų, ir gyvenviečių, ir sodų.

Tad tų organinių medžiagų patenka į upę. Esą čia net valymo įrenginiai mažai kuo padeda.

Atėjus laikui, kaip ir visi gyvi organizmai, dumbliai, išplitę vandens telkiniuose, miršta, nusėda į dugną, po to procesas vėl prasideda iš naujo.

O kai prasideda dumblių irimas, vyksta puvimo procesas, jį palaiko deguonis, kurio ima trūkti žuvims.

Tokiu laikotarpiu žuvys paprastai pasitraukia, kur giliau, kur sąlygos palankios.

Joms labai didelio pavojaus dėl yrančių dumblių gal ir nėra, bet tai nereiškia, kad nemažai jų dėl to nežus.