Pačiame Klaipėdos centre yra palaidota upė. Vos daugiau nei prieš 100 metų Žvejonės upelis laisvai čiurleno per Lietuvininkų aikštę, dabartinę J.Janonio gatvę, kirto Naująją Uosto gatvę ir įtekėjo į Kuršių marias. Plečiantis Klaipėdai, jis atsidūrė po miestu.
Žvejonė dingo po žeme
Istorikų teigimu, dalis Žvejonės po žeme atsidūrė 1902–1903 m., kai pradėta miesto plėtra. Tame ruože, kur upė tekėjo – ties J.Janonio gatvės pietiniu pakraščiu, namai suprojektuoti ant jos kranto.
Pasakojama, kad prieš gerą dešimtmetį ties Medžiotojų gatve įsmukęs grindinys atidengė kolektoriaus skliautus.
Buvęs Eltos žurnalistas Bernardas Aleknavičius, į Klaipėdą atsikėlęs gyventi daugiau nei prieš 50 metų, mėgino tyrinėti Žvejonės upelį.
Tačiau iš upės jau tada buvo mažai kas belikę.
Žvejonę pradėjo naikinti XIX šimtmečio pabaigoje, kai Klaipėdoje tiesė geležinkelį. Tada ji ir buvo kanalizuota.
Upės egzistavimą liudijo dar prieš 30 metų išlikusi gatvė Žvejonės pavadinimu.
„Buvo dar kažkokie grioviai prie stadiono, tos upės liekanos. Iš senųjų žmonių pasakojimų ir senuose žemėlapiuose matyti, kad ji ištekėjo iš ten, kur dabar stovi Šv. Kazimiero bažnyčia. Ten aukščiausia vieta“, – pasakojo B.Aleknavičius.
Pagal išlikusius senuosius Klaipėdos planus tas upelis buvo maždaug 5 m pločio.
Planai išjudino atmintį
Vis dėlto nustatyta, kad Žvejonės ištakos yra ne kalva ties Šv. Kazimiero bažnyčia, o gerokai tolimesnė vieta. Upelis esą išteka iš Mumlaukio ežero. Jį kaip tik dabar planuojama valyti.
Dabar už ES lėšas, daugiau nei milijoną litų, ketinama iškelti per šimtmečius ežere susikaupusį dumblą.
„Jau atplėšėme vokus, yra vertinami pasiūlymai, sudaryta laimėtojų eilė. Dalyvavo du konkursantai. Kol vyksta pirkimų procedūros, apie kainas nenoriu kalbėti“, – tvirtino savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Lijana Plaščinskaitė.
Jei nebus jokių skundų, gegužės viduryje su rangovais planuojama pasirašyti sutartį, ir prasidės ežero valymo darbai.
Būtent šie planai išjudino atmintį: o kas gi bus su tuo Žvejonės upeliu, kuris išteka iš ežero ir vinguriuoja po miestu įkalintas vamzdyje?
O jei išvalius ežerą kolektoriuose padaugės vandens?
„Turėkime galvoje, kad upė tebėra gyva ir teka. Tad, norint tvarkyti Mumlaukio ežero aplinką, reikia visų pirma įvertinti, kaip ir ką tvarkyti, kad paskui nebūtų problemų“, – įsitikinęs istorikas Dainius Elertas.
Vilniuje teka po Katedra
Klaipėdietis tarptautinės paveldosaugos organizacijos ICOMOS ekspertas Kęstutis Demereckas įsitikinęs, kad nusikaltimas kištis į gamtą ir tą ežerą dirbtinai valyti.
„Tai vienintelis natūralus ežeras, ne tvenkinys koks nors. Aš griežtai prieš valymą, čia yra natūralus darinys, į kurį įsikišę sudarkys visą ekosistemą. Ten yra natūrali sena kopa, aplink pelkė, iš pelkės teka upelis, bus pažeista erdvė, gyvuojanti šimtus metų“, – tvirtino K.Demereckas.
Istorikas D.Elertas įsitikinęs, kad upė yra gyva, teka, ten turėtų susieiti visos kanalizacijos šakos. O statant pastatus, esą būtų protinga įvertinti visą tą atšaką.
„Maža kas ten gali įgriūti, įlūžti, juk tai yra tam tikra rizikos zona. Vadinasi, turėtų būti ir prižiūrima“, – kalbėjo D.Elertas.
Hidrogeologas iš Vilniaus Linas Stravinskas mano, kad, išvalius ežerą, vandens kiekis nepasikeis, esą viską apsprendžia gamta, vandens lygis upėje priklausys nuo to, kiek bus kritulių.
„Lietuvoje tokių požeminių upelių labai daug, – teigė hidrogeologas. – Vilniuje po Katedra taip pat teka kanalizuota upė“.
Ir dabar girdi šniokštimą
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas teigė, kad apie Žvejonės upelį yra girdėjęs, tačiau šis upeliukas nepažymėtas uostamiesčio lietaus kanalizacijos schemose.
Taigi oficialių duomenų apie Žvejonės upelį vandentiekininkai neturi.
„Manau, išvalius Mumlaukio ežerą, požeminėje upėje vandens daugiau neatsiras. Mūsų problemos kyla ne iš ežero, problemas kelia lietus“, – tvirtino L.Makūnas.
Klaipėdoje lietaus kanalizacijos tinklai yra apie 300 km ilgio. Vandentiekininkų teigimu, uostamiestyje yra 20 „raudonų vietų“, kur lyjant baseinai būna perpildyti, ir lietaus kanalizacijos vietos patvinsta.
J.Janonio gatvėje gyvenantys žmonės tikina, kad labai smarkiai lyjant, po kai kuriais namais girdisi stiprus vandens šniokštimas, tarsi po jais tekėtų galinga požeminė upė.
Pavadinimų painiava
Istorikai tvirtina, kad upė išteka iš Žvejonės ežero, kuris tarybiniais laikais per klaidą pavadintas Mumlaukiu.
Kalbama, kad yra dar vienas nedidelis ežerėlis dabartinėje Dragūnų karinio dalinio teritorijoje. Jo pavadinimas buvo Auklaukis, kilęs nuo dvarininko pavardės.
Kai tarybiniais laikais ten įsikūrė kariškiai, ežerėlis buvo atskirtas nuo miesto ir jo pavadinimas iš atminties išsitrynė.
„Kažkas viena ausimi išgirdo, kad kažkur buvo Auklaukis, bet ne taip išgirdo, pavadino Mumlaukiu. Tuo vardu pavadino visai kitą telkinį“, – pasakojo D.Elertas.
Pamiršta ir upė, ištekanti iš to ežero. Istorikai tvirtina, kad pirmasis J.Janonio gatvės pavadinimas buvo An der Swiane (vok.) – Prie Švejenės arba Prie Žvejonės.
„Upė kadaise miestą dalijo į dvi dalis – atskyrė karališkąją Vitę nuo Bommels Vitės. Ilgą laiką tas upelis buvo ir miesto riba, o pavadinimą nemokšiškai perkėlė kitur“, – apgailestavo D.Elertas.
1725 m. kartografiniuose žemėlapiuose K.Demereckas aptiko, kad Kalotės ežeras pavadintas Didžiuoju Žvejonės ežeru, o dabartinis Mumlaukis vadinamas Mažuoju Žvejonės ežeru.
„Galbūt tarp jų buvo kokia nors sąsaja, šiandien sunku pasakyti. Čia tyrinėjimo dalykas, mįslinga informacija. Vardo kilmė galbūt reiškia šviesą, smėlio blizgėjimą“, – svarstė K.Demereckas.
Žvejonę prikėlė Sąjūdis
Žvejonės pavadinimas ilgam dingo užmarštin. Kol 1988 m. liepos 6 d. Klaipėdoje susikūrė Sąjūdis.
Tuometis jo tarybos narys Eugenijus Gentvilas pasakojo, kad sąjūdiečiams buvo duoti pavedimai organizuoti nekaltas ekologines akcijas.
Pradėta nuo piketo prie celiuliozės ir kartono kombinato, paskui prie naftos eksporto įmonės, dabartinės „Klaipėdos naftos“.
„Na ir kilo mintis kurti ekologinius klubus. Man ir Antanui Kontautui teko inicijuoti tokio klubo atsiradimą. Vienas klausimų buvo, koks galėtų būti jo pavadinimas. Žinau, kad Klaipėdoje kažkada buvo Žvejonės upeliukas, bet jo nebėra, tad klubą ir pavadinome “Žvejone", – prisiminė E.Gentvilas.
Buvęs sąjūdietis tvirtino, jog to upelio niekada nebandė ieškoti, nors senuose žemėlapiuose matė, kad jis realiai buvo.
Komentaras Ramūnas Povilanskas Profesorius, aplinkotyros mokslų habil. dr., geografas ir hidrologas Kur bėgo ir dabar po žeme tekanti Žvejonė, šiandien sunkiai galima atsekti. Ją kanalizavo daugiau nei prieš 100 metų. Galima spėlioti, pavyzdžiui, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje šalia geležinkelio matyti toks besidriekiantis įdubimas. Tai gali būti senoji upelio vaga. O viadukas Herkaus Manto gatvėje yra išraustas žemiau gruntinių vandenų, gerokai giliau, kur anksčiau tekėjo Žvejonė. Ta vieta per kiekvieną liūtį patvinsta. Poetiškai galima sakyti, kad tada Žvejonė atgimsta ir keršija ją sunaikinusiems žmonėms. Ir tai bus didelė dalis tiesos. Dar Kretingos gatvėje yra pylimas. Kam tas pylimas, iš kur jis atsirado? Gal tai irgi kaip nors susiję su tuo po žeme paslėptu upeliu. Pagal senus žemėlapius Klaipėdoje yra bent trys Žvejonės upeliai. Vienas jų jau seniai negyvas, tas, kuris kanalizuotas. Dar viena Žvejonė teka Giruliuose, ji yra Tinginio upelio intakas, kita Žvejonė – Smeltalės intakas. Pavadinimas reiškia žvejybą. Vietos gyventojai dažnai kelis upelius pavadindavo tuo pačiu vardu. Pavyzdžiui, aukštupyje prie Minsko net trys upės vadinamos Nemunu. Taip buvo ir su Žvejone. |
---|
Naujausi komentarai