Klaipėdos valdžia iki šiol nėra tinkamai paženklinusi visų mieste esančių kapinių, todėl klaipėdiečiai, patys to nežinodami, mindo amžino poilsio vietas, nes daug jų – šalia daugiabučių.

Rado vargšų kapines

Aplinkos ministerijos duomenimis, Klaipėdoje prieš trejus metus buvo 15 kapinių, iš kurių tinkamai įregistruotos tik dvejos.

Tačiau 2007 metais miesto taryba pati patvirtino Klaipėdoje esančių kapinių statusą bei jų sąrašą. Jame įrašytos dvejos veikiančios kapinės: Lėbartų ir Joniškės. Tačiau pastarosiose laidojamos tik urnos, o palaikai – jau anksčiau suformuotuose šeimos kapuose.

Tame sąraše įrašyta 20 neveikiančių uostamiesčio kapinių. Tačiau sąrašą rengiamasi tikslinti, nes vienerios kapinaitės yra Klaipėdos rajono teritorijoje. Be to, atsirado naujų faktų, kad uostamiestyje yra ir daugiau neveikiančių kapinių. Stadiono gatvėje būta vargšų kapinių.

Įstatymai reikalavo, kad iki šių metų pradžios Klaipėda, kaip ir kiti miestai, privalėjo visose kapinių teritorijose atlikti inventorizaciją – suskaičiuoti, kiek jose yra statinių, medžių, antkapių, surasti laidojimo faktų registravimo dokumentus. Savivaldybė taip pat turi nustatyti sklypų, kuriuose yra veikiančios ir neveikiančios kapinės, ribas ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Klerkai prašo laiko ir litų

Tačiau uostamiesčio savivaldybė šios įstatymo nuostatos neįvykdė, todėl Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba pareikalavo, kad kapinės būtų įregistruotos kaip įmanoma greičiau.

Valdininkai paprašė pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą iki 2010 metų gruodžio 31 dienos.

„Tokį prašymą patenkinome, nes savivaldybės atstovai pateikė svarius argumentus. Jų teigimu, kapinių sklypų riboms apibrėžti reikia pinigų, kurie šiems metams biudžete nenumatyti. Matavimams atlikti bei dokumentams parengti reikia taip pat ir laiko. Be to, pati Aplinkos ministerija kapinių sklypų registracijos terminą pratęsė iki 2014 metų“, – tvirtino Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos vyresnioji specialistė Aurelija Jelnionienė.

Ant kapo – šunų išmatos

Savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės teigimu, pagrindinė problema, kodėl kapinės vis dar nėra tinkamai įregistruotos, – finansai.

„Šiemet kadastriniai matavimai bus atlikti ir nustatytos ketverių kapinių – Paupių, Vitės, Žardės, Budelkiemio ribos. Daugiau pinigų nėra“, – tikino R.Gružienė.

Atlikti vieno sklypo kadastrinius matavimus kainuoja apie tūkstantį litų, todėl įregistruoti 20 kapinių atsieitų apie 20 tūkst. litų.

Tačiau, anot R.Gružienės, reikia atlikti ir kitų teritorijų, ne tik kapinių, planavimą bei registravimą, todėl visi pinigai negali būti išleisti tik kapavietėms.

Kol nėra nustatytų kapinių teisinių ribų, senkapės net nėra paženklintos. Todėl, anot Klaipėdos kultūros paveldo departamento vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, kai kurie žmonės net nežino, jog vaikščioja kapinėse, jas paverčia šiukšlynais ir šunų tuštinimosi vieta.

Labiausiai kenčia miegamuosiuose rajonuose esančios Žardės, Bandužių kapinės. Tankiai apgyvendintuose kvartaluose esančios amžino poilsio vietos, neretai apaugusios šabakštynais, tampa ir girtuoklių susibūrimo vieta.

Prižiūri patys gyventojai

Savivaldybės Kapinių priežiūros tarnybos vedėja Jolanta Daukšienė pripažino, kad daugelis senųjų kapinaičių atrodo taip, kad nė neįmanoma įtarti, jog tose vietose palaidoti žmonės. Tokiose kapinėse nuniokoti kone visi kryžiai, laikas nepagailėjo ir antkapių. Daugelį kapinių žymi tik medžiai ir nedidelis kalnelis.

„Pati neseniai apvažiavau visas kapines. Tiesą sakant, jei kolegos nebūtų pasakę, net nebūčiau pamaniusi, kad nedidelėje teritorijoje prie Tilžės turgaus yra palaidoti žmonės. Ten yra likę tik kauburėlis ir keli medžiai“, – neslėpė Jolanta Daukšienė.

Vienerios kapinaitės yra bendrovės „Specialus autotransportas“ teritorijoje.

Anot J.Daukšienės, Kapinių priežiūros tarnyba iš jai skiriamų lėšų stengiasi prižiūrėti ne tik Lėbartų ir Joniškes, bet ir neveikiančias kapines.

Šiemet tarnybai visų kapinių priežiūrai buvo skirta apie 950 tūkst. litų. Tačiau ketinama apie 170 tūkst. litų finansavimą sumažinti.

„Senąsias kapines nušienaujame, genime medžius ir mažaverčius krūmus. Žinoma, būtų puiku, jei visų šių senkapių teritorijos būtų paženklintos ir aptvertos, tačiau tam reikalingi sprendimai ir lėšos“, – teigė J.Daukšienė.

Kelerias kapinaites savo lėšomis prisižiūri ir gyventojai. Pavyzdžiui, abejas Melnragėje esančias kapines tvarko melnragiškiai, o Sinagogų kapinaites prižiūri uostamiestyje įsikūrusi žydų bendruomenė.

Laidojo nuo I amžiaus

J.Daukšienė teigė sunkiai įsivaizduojanti, kaip reikės atlikti prievolę – inventorizuoti laidojimo senosiose kapinėse faktų dokumentus.

„Pavyzdžiui, Žardės kapinaitėse išlikęs vienintelis paminklas su vokišku įrašu apie palaidotą žmogų. Tačiau kitose kapinėse būtini tyrimai, kad būtų galima išsiaiškinti, kiek žmonių ir kada palaidoti“, – samprotavo Kapinių priežiūros tarnybos vadovė.

L.Kavaliausko žodžiais, senosiose uostamiesčio kapinėse buvo laidojami senieji Klaipėdos krašto gyventojai, neskirstant jų pagal turtinį statusą ar tautybę.

Seniausios yra Bandužių kapinaitės, kuriose žmonės buvo laidojami nuo I amžiaus. Kasinėjant šią vietovę, buvo rasta Romos laikų monetų, unikalių karolių vėrinių.

Daugelyje kitų kapinaičių žmonės laidoti nuo XIX amžiaus iki XX amžiaus vidurio.

Klaipėdoje veikiančios kapinės:

Lėbartų

Joniškės (laidojimas ribojamas)

Klaipėdoje esančios neveikiančios kapinės:

Tauralaukio

Sudmantų antrosios

Virkučių

Paupių

Vitės

Melnragės pirmosios

Melnragės antrosios

Bandužių

Žardės

Budelkiemio

Sendvario pirmosios

Sendvario antrosios

Sinagogų

Kopgalio

Klaipėdos senosios (Skulptūrų parkas)

Girulių

Smeltės pirmosios

Smeltės antrosios

Smeltės trečiosios

Klaipėdos apskrityje esančių kapinių skaičius ir jų plotas:

Klaipėdos miesto – 15 kapinių, jų plotas 81,42 ha

Klaipėdos rajono – 248 kapinės, jų plotas 55,96 ha

Kretingos rajono – 61 kapinės, jų plotas 33,9 ha

Neringoje – 6 kapinės, jų plotas 3,25 ha

Palangos miesto – 5 kapinės, jų plotas 10,22 ha

Skuodo rajono – 179 kapinės, jų plotas 30,55 ha

Šilutės rajono – 282 kapinės, jų plotas 104,09 ha

Šaltinis: Aplinkos ministerijos 2006 m. duomenys