Už ir prieš: dirbtinė miesto eglė – ne šventiška?

Klaipėdoje didžiosioms šventėms jau trečius metus bus puošiama dirbtinė pagrindinė miesto eglė, o ne atvežta iš miško. Teigiama, kad dirbtinė miesto eglė atrodo puošniau, ją lengviau pastatyti. Esą gyvos žaliaskarės, kurios buvo puošiamos anksčiau, neretai sulaukdavo miestiečių kritikos, jog atrodo vargingai. Tačiau kritikos sulaukia ir dirbtinė eglutė, nes ji esą neturi miško kvapo. Nepaisant to, mada miestų viešosiose erdvėse puošti dirbtines eglutes vis labiau įsigali. Ar pagrindinė miesto eglė turi būti dirbtinė?

Už
Dalia Žukienė, asociacijos „Žalioji banga“ vadovė“:

– Aišku, kad pagrindinė Klaipėdos eglė turi būti dirbtinė. Taip sakau ne todėl, kad mano širdyje yra gamtosauga, bet yra ir kitų argumentų. Kirsti gyvą eglę, kuri augo pusę šimto metų, tam, kad ji mėnesį stovėtų papuošta, o paskui būtų sunaikinta, tikrai nėra reikalo.

Suprantama, anksčiau, kai nebuvo įvairių technologijų, be gyvos žaliaskarės negalėjome išsiversti. Tačiau dabar yra tiek įvairiausių priemonių dirbtinėms eglėms sukurti, kad jų net neįmanoma atskirti nuo tikros. Todėl ir būtų nelogiška naikinti medžius, kuriems skirta augti miške.

Manau, kad dirbtinė eglutė yra net gražesnė nei ta, kuri atvežta iš miško. Natūraliai auganti žaliaskarė juk nesupranta, jog turi atitinkamai užauginti šakeles, kad ant jų būtų galima pakabinti žaisliukus. Todėl kai ji atvežama iš miško, atrodo gana nykiai. Visai kitas reikalas – dirbtinė eglė, kuri bent jau Klaipėdoje pastaraisiais metais atrodė tikrai puošniai.

Prieš
Libertas Klimka, etnologas:

– Man išties nepatinka ta nauja mada miestų pagrindinėse aikštėse puošti dirbtines, o ne gyvas egles. Negerai atsisakyti gyvų žaliaskarių, nes tada nebėra kvapo, ryšio su gamta, o jis kiekvienam žmogui yra labai svarbus.

Suprantu, kad gaila kasmet kirsti po gražų medį, tačiau juk galimi ir kiti sprendimai. Pavyzdžiui, eglės karkasas gali būti metalinis, bet apkaišytas gyvomis eglių šakomis. Jų miške tikrai galima rasti. Girininkai juk valo miškus, daro proskynas, „kelius“ aukštos įtampos laidams, todėl eglių šakų miške visada yra. Jas ir galima panaudoti kuriant pagrindines miestų šventines egles. Kalėdos turi būti su kvapu, o jis privalo būti miško, gyvos eglutės. Lietuviai yra gamtos vaikai, todėl ryšys su ja – labai svarbus. Jei Kalėdos nekvepia mišku, kokios jos Kalėdos. Tos plastikinės eglės bent jau man yra grynų gryniausias kičas, nekuriantis jokio šventės pojūčio.