Už politikavimą moka verslas ir gyventojai: kur išbandymų riba?

Pasigenda valdžios nuoseklumo

Klaipėdos verslininkas, spaustuvininkas ir leidėjas Saulius Jokužys jau ne sykį pabrėžė, kad politikų kišimasis į ekonomiką yra bloga praktika, dažniausiai verslams labiau kenksminga nei naudinga.

"Tokia jau susiklostė tradicija, kad nuolatos yra išmėginamas verslo stiprumas. Prieš tai buvo pandemija, dabar – geopolitinės problemos, kurios paliečia visas įmones – nuo didelių iki mažiausių. Ir kai kam pasiseka išgyventi, kai kam ne. Pastarieji keleri metai – išskirtinių iššūkių laikas. Po pandemijos ekonomika nusistovėjo, jau tarsi pradėjo kilti, o vasarį, toks simbolinis sutapimas, per Knygų mugę, išgirdome apie prasidėjusius baisius dalykus Ukrainoje", – kalbėjo S.Jokužys.

Visa tai, be abejo, palietė ir Lietuvos verslą, ir, pasak pašnekovo, šioje situacijoje verslininkai ypač pasigenda valdžios nuoširdumo ir nuoseklumo.

"Valdžia ne visada pasako teisybę, kuri svarbi, nors galbūt tai išgąsdintų ir juos pačius, ir mus visus. Vis dėlto valdžios veiksmuose norėtųsi racionalumo ir protingumo. Norėtųsi priminti buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo posakį – "Amerika – pirmiausia". Perfrazavus, tai labai tiktų ir mums. Kalbant apie Lietuvos užsienio politiką, mes esame nuoseklūs gėrio gynėjai. Dėl viso to apie Lietuvą išgirdo pasaulis. Gėrio gynimas yra mūsų šalies prekinis ženklas, bet kas už jį mokės? Mes visi už tai mokame, pirmiausia – verslai", – dėstė S.Jokužys.

Kur išbandymų riba?

S.Jokužys neslėpė, kad visada didžiausias krūvis tenka mokesčius mokantiems verslams.

Šiandien vėl klausiama, kiek dar turi resursų verslai ir kur ta jų išbandymų riba?

"Pats žodis "verslas" turi sąsajų su sąvoka "verstis". Šiuo atveju verslai niekur nedings, nes teks verstis per galvą ar per užpakalį. Tik kiek tai gali tęstis, sunku pasakyti, juolab ne visiems verslams pas mus yra blogai. Pavyzdžiui, tie, kurie pardavinėja elektrą, jiems nėra negerai. Bet mažoms ar vidutinėms įmonėms, tiesiogiai susijusioms su energetiniais ištekliais, su žaliavomis, kurias dar stipriai veikia ir įvairūs draudimai, labai sunku", – pabrėžė S.Jokužys.

Įžvalgos: Klaipėdos verslininko S.Jokužio manymu, viena didžiausių blogybių verslams – pernelyg didelis politikų kišimasis į ekonomiką. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Verslininkas pasidžiaugė, kad jo įmonė produkciją eksportuoja, dirba su stabiliomis rinkomis Skandinavijoje ir Beniliukso valstybėmis, todėl didelės įtampos kol kas nejaučia.

"Beje, nei su rusais, nei su baltarusiais niekada nedirbome, nes per daug buvo rizikinga ir pernelyg mums nesuprantama. Ilgą kelią teko nueiti, kol "pramušėme ledus" į Skandinaviją, kur ilgainiui užsitarnavome pagarbą. Bet tiems, kurie dirbo su Rytų rinkomis, bus sunku, jiems reikia iš esmės persiorientuoti", – įsitikinęs verslininkas.

Gėrio gynimas yra mūsų šalies prekinis ženklas, bet kas už jį mokės? Mes visi už tai mokame, pirmiausia – verslai.

Nuoširdus veterano prašymas

Spaustuvininkas savo paties pavyzdžiu patyrė, kaip nelengva įsitvirtinti Vakaruose.

Verslininkas šiuo atveju pripažįsta būtinybę, kad ir pati valstybė neliktų nuošalyje ir padėtų verslams, užuot dar labiau smaugusi.

S.Jokužys su apmaudu pastebėjo, kad dabar girdimi tik lozungai ir politinė savireklama, užuot padėjus tiems, kurie suneša didžiąją dalį mokesčių į valstybės iždą.

"Apmaudu, kad politikai dažniausiai žaidžia savo asmeninę, o ne Lietuvos valstybės šachmatų partiją. Ant jų marškinėlių užrašytas jų vardas ir pavardė, o ne žodis "Lietuva". Nesinori per daug pesimizmo, ne pirmą kartą įmonės žlunga ir vėl atsikelia. Mes tikrai pasiryžę aukotis dėl taikos Ukrainoje, bet dar labiau esame pasiryžę dėl pačios Lietuvos. Svarbiausia, kad mūsų nežlugdytų neprotingais sprendimais. Tai yra mano, verslo karo veterano, nuoširdus prašymas", – pabrėžė S.Jokužys.

Komentaras

Vytautas Juščius, ekonomistas:

Ekonomika ir politika buvo susietos visuomet todėl, kad nemaža dalis ekonominių dalykų priklauso nuo politinių sprendimų, pradedant įmonės steigimo reikalais, akcinių bendrovių įstatymu ar mokesčiais. Taigi iš esmės jokios ekonomikos nėra, yra grynai politiniai sprendimai, po kurių jau vyksta procesai ekonomikoje.

Pastaruoju metu tai ypač ryšku, nes visas ekonomikos vystymasis priklauso nuo valstybės, kuri pradeda kištis į ekonomiką, kas dabar ypač ryšku vienose šalyse mažiau, kitose – daugiau.

Šiandien pasaulio ekonomiką valdo trys dalykai – laisvoji rinka, kurios iš esmės nėra, valstybės ir stambiosios monopolistinės kompanijos. Pavyzdžiui, nuo ko šiandien priklauso naftos ir dujų kainos? Tai yra grynai monopolistų susitarimas, sumažinant ar padidinant gavybą, o tai turi įtakos produkto kainoms pasaulyje.

Kalbant apie Lietuvos Vyriausybę, jei atvirai, jų klaidų nematau, nes vargu ar šiandien Lietuva pasauliniame kontekste gali daryti kokią nors didesnę ekonominę įtaką net ir savo pačios šalies viduje. Dabar viską lemia tai, kas vyksta globaliame pasaulyje, kur realiai mes mažai ką galime nuspręsti.

Kalbant apie tą pačią ekonomiką, kiek pas mus gamybos susieta su Lietuva ir kiek lieka produkcijos Lietuvoje? Nuo ko šiandien priklauso pas mus pieno, mėsos kainos? Tikrai ne nuo Lietuvos sprendimų. Dešimtys mūsų šalies kompanijų orientuotos į tarptautinę rinką, juk po visą Europą ir pasaulį iškeliauja lietuviški sūriai, sviestas, grūdai. Dar neseniai rankas trynė ir malkų gamintojai, kurie biokurą pardavinėjo į Vokietiją ir Skandinaviją, tačiau dabar pasigirdo, kad urėdijos nebegalės parduoti medienos, skirtos kurui, svetur. Čia jau vėl prasideda politika, kišimasis į rinkos mechanizmą ir jo reguliavimą.

Tas pats ir dėl elektros kainų. Ką čia gali aiškinti, jei tai yra susitarimai tarp valstybių grupių? Prisijungėme prie vadinamojo "Nord Pool", o ten yra nustatytos tokios taisyklės, kurios yra palankiausios stipriausiems. Ten turi pirkti už didžiausią pasiūlytą kainą, už mažiausią pirkti negalima. Sukurtas toks dirbtinis mechanizmas, kur mažos šalys yra skriaudžiamos. Ar turėjome galimybės neprisijungti prie "Nord Pool", sunkus klausimas, tuomet nereikėjo uždaryti Ignalinos AE, reikėjo galvoti apie alternatyvas ne dujų pagrindu, bet referendume prieš 10 metų nubalsuota, kad to nereikia. Dabar elektros kainas gali atpiginti tik savos energijos generavimas ir gamyba, nes šiandien jos perkame 70 proc. Gerai bent, kad turime suskystintų gamtinių dujų terminalą. Pradžioje dėl jo mus visi keikė, kad per brangu, kad terminalo pajėgumai per dideli, bet dabartinėje situacijoje, kurios niekas negalėjo prognozuoti, mes laimėjome. Ir to numatyti niekas negalėjo. Kad ir kaip būtų, ekonomikos mokslas šiuo metu tapo neprognozuotinas netgi įmonės lygiu.