Radinys nustebino

Savaitgalį Telšių apskrityje surastas grybas pensininkei Eugenijai sukėlė susidomėjimą.

"Galvojau, jog lepšis. Varčiau varčiau delne, na, ir suabejojau. Parsinešusi jį, nuskubėjau pas sodybos kaimynę. Ji – vietinė, galvoju, pažins savo miško grybus. Tačiau ir ji tik kraipė galvą. Sesuo internete rado nuotrauką, nutarėme, jog tai skroblynų raudonviršis. Įdomiausia, kad jis net nepanašus į raudonviršį. Kepurėlė – kur kas šviesesnė, kotas taip pat be raudonviršiams būdingų tamsių ruožų, gal tik vos vos matyti juosvi taškeliai", – pasakojo klaipėdietė, grybavusi netoli giminaičių sodybos.

Moteris labai nustebino tai, jog paaiškėjo, kad rastas grybas yra įrašytas į saugotinųjų sąrašą.

"Net nežinojome, kad toks yra. Ir baravykų, ir raudonviršių jame galima rasti. Bet štai kam tuos kartiklius saugoti? Kartusis baravykas, pasirodo, yra saugomas", – stebėjosi moteris.

Renka informaciją

Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos darbuotojas Jonas Kasparavičius tikino, jog toks radinys itin sudomintų mokslininkus.

"Būtų puiku sužinoti ir užfiksuoti radimvietę. Iš pasakojimo galima būtų spėti, jog tai skroblynų raudonviršis ir jis tikrai retai aptinkamas. Mokslininkus tokie radiniai labai domina", – tikino J.Kasparavičius

Mikologas grybautojams patarė nesistebėti, jog Lietuvoje yra itin ilgas saugotinų grybų sąrašas. Tiesa, tokių retesnių grybų kaip raukšlius kopūstgalvis pajūryje jau galima dažniau aptikti.

"Tačiau ne dažną tokį grybą grybautojai renka. Yra daugybė piengrybių. Į sąrašą įtrauktas kislusis, kartusis ir blyškusis baravykai. Bet dažnai jie painiojami su aitriuoju baravyku, kuris yra panašus į tikrinį. Dažnai jų prisirenkama, bet atpažįsta žmonės juos tik parsinešę į namus. Apatinė kepurėlės dalis būna rausva. Vienas toks grybas gali sugadinti visą patiekalą, nes yra kartus", – pasakojo J.Kasparavičius.

Nuobaudos – iki 600 eurų

Administracinių nusižengimų kodeksas už saugomų rūšių grybų rinkimą ar naikinimą numato įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 300 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 580 eurų.

Saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų augaviečių sunaikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 110 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 140 iki 600 eurų.

"Daugiau žalos tokioms augimvietėms pridaro miškų kirtimas, o ne grybautojai", – pažymėjo mikologas.

Tačiau specialistas pastebėjo, jog lietuviai labai dažnai intuityviai nusprendžia, kuris grybas yra tinkamas, kuris – ne.

"Jei suabejojai, puiku. Vadinasi, neapsiriksi. Dažniausiai žmogus mato grybą, jis kvepia, jo spalva ir forma priimtina ir renka. Buvo toks atvejis, kai moteris prisirinko baravykų ir žaliuokių. Išvirė, šeimyną vaišino. Tėvas ir vaikai liko gyvi, o mamos nebeliko. Paaiškėjo, jog žaliuokėmis moteris žaliąsias musmires palaikė. Kokios žaliuokės liepą? Juk tai rudeninis grybas", – šiurpo specialistas.

Grybų bus?

J.Kasparavičius tikino, kad po metų ar kitų saugomų grybų sąrašas gali smarkiai keistis.

Kada pajūrio miškuose bus grybų, gali pasakyti tik būrėjai ir astrologai.

"Ruošiami Lietuvos raudonosios knygos pakeitimai. Turėti būti daug naujovių. Bet manau, kad grybautojui tai – nė motais. Kaip grybavo žmonės, taip ir grybaus", – tikino mikologas.

Kol kas pajūrio miškuose klaipėdiečiai neranda net ir musmirių.

"Grybai per naktį neišauga. Po lietaus vertėtų laukti bent savaitę. Kada pajūrio miškuose bus grybų, gali pasakyti tik būrėjai ir astrologai. Taisyklė, jog po karštos vasaros būna grybingi metai, ne visada pasitvirtina. Tiesos yra tik iš dalies. Per sausrą grybas dirba išprakaitavęs, grybiena dauginasi, ieško vandens. Tačiau yra dalis grybų, kurie "pramečiuoja" kas antrus ar net kas trečius metus. Dažniau tokie ir būna saugomi. Bet ir baravykai "pramečiuoja", – tikino J.Kasparavičius.