Sumanęs paskambinti į valstybės įstaigą pilietis vėliau gali nustėrti gavęs telekomunikacijų bendrovių atsiųstą sąskaitą, – skambučiai šalies klerkams kainuoja brangiau nei kam nors kitam.

Kiekviena minutė apmokestinta

Skundų, esą biudžetinės įstaigos tarnauja ryšių operatoriams, o ne mokesčių mokėtojams, sulaukusi Seimo kontrolieriaus tarnyba puolė aiškintis, kiek kainuoja paskambinti į valstybinę įstaigą.

„Sodros“ trumpuoju telefonu tam tikromis mėnesio dienomis yra labai sunku prisiskambinti. Kitą kartą, žiūrėk, tenka ilgiausiai laukti, kol kas nors atsiliepia. O juk kiekviena pokalbio minutė yra apmokestinta", – redakcijai piktinosi klaipėdietis Vytautas.

Vyras pastebėjo, kad daugelis valstybių įstaigų įkūrė specialią trumpojo numerio liniją, kuri, jo galva, yra neteisingai apmokestinta.

„Biudžetinė įstaiga turi tarnauti žmogui. Kaip galima apmokestinti pensininko skambutį į “Sodrą„? Pagal stacionaraus telefono planą už minutę moku 10 centų, o už minutę pokalbio su “Sodros„ darbuotoju turiu mokėti 27 centus ir dar 15 centų sujungimo mokesčio,“ – piktinosi vyriškis.

Klaipėdietį glumina ir tai, kad trumpaisiais numeriais valstybinės įstaigos ragina gyventojus pranešti apie nusižengimus.

„Kas norės jiems skambinti, jei pačiam už tai reikia susimokėti?“ – pastebėjo vyras.

Kam skambina už dyką?

Sužinoję, kad pokalbiai su valstybinės įstaigos darbuotojais yra apmokestinami brangiau, gyventojai pasiskundė Seimo kontrolieriaus tarnybai ir paprašė išsiaiškinti, ar valstybės įstaigos iš tiesų tarnauja žmonėms.

Tyrimą atlikęs balandį kadenciją jau baigęs Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius konstatavo, kad iš 41 įstaigos, kurių konsultacijų dažniau gali prireikti paprastam gyventojui, tik keturios turi nemokamą telefono liniją.

Nemokamai galima paskambinti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir Ryšių reguliavimo tarnybai.

Konkurencijos taryba, Nacionalinė žemės tarnyba, Krašto apsaugos ministerija žada įdiegti nemokamą telefono liniją.

Keturios įstaigos turėjo nemokamą telefono liniją, tačiau vėliau jos atsisakė. Tai Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.

Valstybinė ligonių kasa taip pat turėjo nemokamą telefono liniją, tačiau į ją nebuvo galima prisiskambinti iš mobiliojo ryšio telefono bei užsienio šalių.

Minutės kaina – 30 centų

„Sodros“ trumpasis numeris pradėjo veikti pernai rudenį. Trumpuoju numeriu 1883 galima paskambinti darbo dienomis. Vidutiniškai per dieną įstaiga sulaukia apie 1250 skambučių. Rečiausiai skambinama penktadieniais. Ypač skambučių padaugėja sausį.

„Taigi per mėnesį sulaukiame apie 25 tūkst. skambučių. Vidutinė vieno skambučio trukmė nesiekia 3 min.“, – aiškino „Sodros“ Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus specialistas Martynas Žilionis.

Skambinant „Sodros“ trumpuoju numeriu, taikomas 15 centų sujungimo mokestis. Pokalbio su „Sodros“ konsultantu minutės kaina gyventojui gali kainuoti nuo 15 iki 30 centų, tai priklauso nuo operatoriaus, kurio paslaugomis naudojasi skambintojas.

„Yra du variantai – arba moka žmogus, arba už jo skambutį moka institucija. Kadangi mes esame išlaikomi iš mokesčių mokėtojų, negalime sakyti, kad žmonės sumokėtų už kažkieno skambučius. Svarstėme, kaip geriau pasielgti. Tačiau jei žmogui reikia papildomos informacijos, jis už tai turi pats susimokėti. Kodėl aš turėčiau mokėti už tą žmogų, kuris tingi reikalingą informaciją susirasti internete?“ – tikino M.Žilionis.

Už pokalbius – 1 mln. litų

Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių informacijos centrą (MIC) yra įkūrusi 2006 m. Mokesčių klausimais konsultacijos teikiamos trumpuoju 1882 numeriu.

Teigiama, kad per metus centras sulaukia 800–900 tūkst. skambučių.

2007–2009 m. skambučiai šiuo numeriu buvo nemokami. Sąskaitas už visus skambučius į MIC apmokėdavo Valstybinė mokesčių inspekcija – per metus ši suma siekdavo 1 mln. litų.

Tokia našta inspekcijai buvo per didelė, todėl buvo nuspręsta atsisakyti nemokamos linijos.

„Skambinant VMI trumpuoju telefonu mokama pagal įprastus ryšių operatorių nustatytus tarifus, tačiau klaipėdiečiai gali pasinaudoti galimybe šiuo telefonu skambinti nemokamai – tokiu atveju reikėtų atvykti į Klaipėdos AVMI Klaipėdos skyriaus Gyventojų aptarnavimo poskyrį, esantį Taikos prospekte arba į Herkaus Manto gatvėje, kur yra įrengti tiesioginiai telefonai. Jais skambinti gyventojams ar įmonių atstovams nieko nekainuoja“, – tikino Klaipėdos apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Edita Cibienė.

Mokesčių inspekcija įdiegė naujovę – mobiliąją aplikaciją „Pranešk“, kuri suteikia galimybę perduoti informaciją apie pastebėtus mokesčių vengimo atvejus mokesčių administratoriui mobiliuoju telefonu. Pastebėjęs galimai daromus pažeidimus, turėdamas išmanųjį telefoną, mokesčių mokėtojas gali nufotografuoti, padaryti audio ar video įrašą, pažymėti pastebėto pažeidimo vietą žemėlapyje ir šią informaciją perduoti VMI.

„Naudojant išmaniesiems telefonams skirtą programėlę “Pranešk„, nuo 2012 m. birželio gauta 170 pranešimų apie įvairius mokestinius pažeidimus. Tai paprastam žmogui papildomai nieko nekainuoja“, – tikino E.Cibienė.

Bedarbiai nesiskundžia

Lietuvos darbo birža skelbia, kad nemokamai informuoja ir konsultuoja asmenis darbo rinkos klausimais, registruoja laisvas darbo vietas bendraisiais telefonų numeriais šalyje.

Tačiau skambinantieji šios įstaigos trumpaisiais numeriais už ryšį moka patys. Pokalbiai iš fiksuoto ryšio tinklo kainuoja 19 centų už minutę, sujungimo mokestis – 14 centų. Skambinantieji iš kitų tinklų moka pagal mokėjimo planus.

„Šis telefonas veikia gal jau dešimtmetį. Mes mokame 50 litų abonentinį mokestį, o už skambutį susimoka pats žmogus. Milijonų už skambučius nemokame, jau geriau kokią priemonę bedarbiams sugalvoti nei tokius pinigus už skambučius mokėti“, – kalbėjo Darbo biržos Komunikacijos skyriaus specialistė Milda Jankauskienė.

Specialistė pastebėjo, kad trumpojo numerio reikėjo tam, kad žmogui būtų lengviau įsiminti.

Per dieną paskambina nuo 30 iki 40 žmonių. Bedarbiai nesiskundė, kad už ryšio paslaugas reikia mokėti.

Vilniečiai kalba brangiau

Žmonėms įtarimų dėl pokalbių įkainių kelia ne tik trumpieji įstaigų numeriai, bet ir skaičiais 706 prasidedantys institucijų numeriai.

„Pastebėjau, kad prezidentūra, Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Ūkio ministerija naudoja 706 prasidedančius numerius. Ar tai papildomai nekainuoja skambinančiajam?“ – klausė klaipėdietis Vytautas.

Vyriausybinių ryšių centro direktorius Vytautas Janušis tikino, kad klaipėdiečiai nepermokės, jei norės paskambinti į prezidentūrą.

„Kaina priklauso nuo žmogaus telefono operatoriaus teikiamo plano. Tačiau įmonės TEO klientams tai priklausys nuo naudojamo pokalbių plano, ir skambutis gali kainuoti brangiau. Įkainis veikiausiai yra toks, kaip ir skambinant į kitus tinklus. O štai vilniečiams pokalbiai tikrai yra brangesni“, – aiškino V.Janušis.

Į sostinėje įsikūrusias institucijas skambinantys vilniečiai moka pagal tarpmiestinį tarifą.

„Vadinamąjį 706 numerį įsigijo apie 30 įstaigų – Vyriausybė, ministerijos ir kitos įstaigos“, – kalbėjo V.Janušis.

Ryšių reguliavimo tarnyba dar pernai centrui skyrė numerius, prasidedančius skaičiais 8706.

Tai padeda užtikrinti valstybės lėšų taupymą, nes įstaigos tarpusavyje kalba nemokamai.

Nemokamos linijos nežavi

Vyriausybinių ryšių centro direktorius pastebėjo, kad netrukus valstybinės institucijos turės nemokamą 800-ąją liniją.

„Po Seimo kontrolieriaus tyrimo nuspręsta pasirūpinti šių linijų įdiegimu. Kol kas deramės su operatoriais dėl įkainių. Žmonės galės paskambinti nemokamai. Skambučiai kainuos tai įstaigai, kuriai žmonės skambina“, – aiškino V.Janušis.

Seimo kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad yra keletas įstaigų, turinčių konsultacinę telefono liniją, į kurią skambučiai apmokestinami pagal ryšio operatorių nustatytus įkainius, o ne pagal žmogaus pasirinkto ryšio operatoriaus nustatytus tarifus skambinant į kitų ryšio operatorių tinklus. Tyrimą atlikusio Seimo kontrolieriaus R.Valentukevičiaus nuomone, šios įstaigos turėtų informuoti žmones apie konkrečią skambučio kainą.

Tačiau kol kas 800-ąją liniją panoro įdiegti tik Vyriausybė.

„Nemokamų numerių tikrai užteks, juos galės gauti visos institucijos, kurios naudojasi Vyriausybinių ryšių centro paslaugomis. Procesas yra prasidėjęs, tačiau kol kas nėra aišku, kiek ir kokių įstaigų to panorės. Manyčiau, tai priklauso nuo įstaigos vadovų sprendimo“, – kalbėjo V.Janušis.

Jis svarstė, kad atsiras ir tokių biudžetinių įstaigų, kurios piestu stos prieš norą įvesti nemokamą liniją.

„Bus tokių įstaigų, kurios sulaukia ypač daug interesantų skambučių, ir joms tai nepatiks. Visko gali nutikti, gali idėja ir įstrigti“, – svarstė V.Janušis.