Po 600 šiukšlynų per mėnesį
Tokie vaizdai piktina ne tik vietinius gyventojus, bet ir atliekų tvarkytojus.
Pasak Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktoriaus Tomo Danisevičiaus, problema mieste išlieka itin opi.
„Situacija su baldais iš tiesų yra prastoka, kadangi miestas perka šią paslaugą iš atliekų tvarkytojų – vadinamąjį bešeimininkių atliekų išvežimą. Tai miestiečiams kainuoja šimtus tūkstančių eurų per metus. Kas mėnesį iškuopiame apie 600 tokių nelegalių šiukšlynų, po 20 kasdien“, – teigė T. Danisevičius.
Reikia protingai naudotis atliekų tvarkymo sistema.
Anot direktoriaus, gyventojai dažnai nė nesusimąsto, kad už prie konteinerių paliktų baldų išvežimą galiausiai sumoka visi klaipėdiečiai.
„Mes nelegaliai paliktų baldų ir atliekų išvežimui leidžiame pinigus iš bendros kišenės – miesto biudžeto. Taip pat matome didelę problemą – netvarką kiemuose. Jei kažkas palieka vieną daiktą, iškart šalia atsiranda padanga, klozetas ar dėžė, ir kiemas virsta sąvartynu“, – teigė pašnekovas.
Paslaugomis nesinaudoja
Gyventojai vis dar nesinaudoja galimybėmis atliekas išmesti legaliai ir visiškai nemokamai.
Klaipėdiečiai stambiagabarites atliekas gali pristatyti į didelių atliekų surinkimo aikšteles, o kartą per metus pasinaudoti ir nemokama „atliekų taksi“ paslauga, kai pagal užsakymą surinkėjai atvyksta į namus.
„Dar du kartus per metus į klaipėdiečių kiemus atvažiuoja sunkvežimis, kuris atliekas iš gyventojų surenka apvažiavimo būdu. Bendrijų pirmininkai taip pat gali užsakyti nemokamą konteinerį didžiųjų atliekų surinkimui – servisas yra miestiečiams iki pat durų suorganizuotas, tačiau tikrai negalime pasakyti, kad prie nelegaliai paliekamų baldų srautas kiemuose mažėtų“, – aiškino T. Danisevičius.
Tokia situacija jau privertė ieškoti ir papildomų priemonių – probleminėse vietose planuojama įrengti stebėjimo kameras.
„Prie tokių konteinerių, kur dažniausiai paliekamos atliekos, planuojame įrengti stebėjimo kameras. Stebėsime, analizuosime, kas atveža ar atneša ir neleistinai palieka atliekas“, – pažymėjo T. Danisevičius.
Vienais problemiškiausių taškų įvardijamos Šilutės plento 12, 42 namų teritorijos. Paradoksalu, tačiau nuo reguliariai apšnerkštų konteinerių vos keli šimtai metrų iki KRATC didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės.
„Konteinerių aikštelė prie Šilutės pl. 12 namo yra vos 400–500 metrų nuo didžiųjų atliekų priėmimo aikštelės Tilžės gatvėje, kur galima nemokamai atvežti visą šlamštą, tačiau kažkodėl sąvartynu paverčiamas kiemas“, – stebėjosi T. Danisevičius.
Neatmetama, kad dalį atliekų prie konteinerių gali palikti ir iškraustymo paslaugas teikiantys asmenys.
Reikia elgtis atsakingai
Vis dėlto, anot KRATC direktoriaus, vien kontrolės neužteks – svarbiausia yra pačių gyventojų sąmoningumas, bendruomenių nepakantumas netvarkai.
„Žmonių sąmoningumas šioje vietoje yra geriausias ginklas. Esame turėję atvejų, kai gyventojai patys siunčia nuotraukas, kuriose užfiksuota, kaip piktybiniai šiukšlintojai net automobiliais atvažiuoja ir neleistinai palieka atliekas“, – tvirtino jis, primindamas, jog tokiais atvejais nesunku nustatyti ir nubausti pažeidėją.
Ir nors atliekų surinkėjai į gyventojų pranešimus reaguoja greitai ir netvarką dažniausiai pašalina per vieną ar dvi dienas, tai tik kova su pasekmėmis.
„Būtų geriau, kad žmonės to paprasčiausiai nedarytų. Nė vienas nėra laimingas, kai kyla mokesčiai už atliekų tvarkymą, tačiau tam, kad jie nekiltų, pirmiausia reikia protingai, racionaliai naudotis sukurta atliekų tvarkymo sistema“, – pabrėžė pašnekovas.
Naujausi komentarai