Darbo neteko trečdalis

Skaičiai geriausiai iliustruoja, kaip šį sunkų pustrečio mėnesio užtrukusį ir dar nepasibaigusį pandemijos metą gyveno Klaipėda.

Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento vadovės pareigas laikinai einanti Jurgita Petraitienė pateikė liūdnus skaičius.

Paprastai pavasarį nedarbas sumažėdavo, nes gana daug žmonių imdavosi sezoninių darbų. Šie metai – išskirtiniai.

Skaičiai skelbia, kad gegužės pabaigoje mūsų mieste darbo neturėjo apie 10 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, o nedarbo lygis nuo buvusio 2,7 proc. šoktelėjo iki 10,9 proc.

Bendras nedarbas šalyje šiandien siekia 11,5 proc., o darbo pasiūlymų sumažėjo daugiau nei perpus – 54,9 proc.

Nuo karantino pradžios, kovo 16-osios, iki gegužės pabaigos į Užimtumo tarnybą kreipėsi 26,8 proc. daugiau gyventojų nei pernai.

Buvę buhalteriai, socialiniai pedagogai, renginių organizatoriai, sporto treneriai, turizmo administratoriai, rinkodaros specialistai tapo pardavėjais.

Šie procentai reiškia, kad 4 214 klaipėdiečių atėjo į tarnybą tikėdamiesi sulaukti kito darbo pasiūlymų ir išmokų.

Gegužės 28-ąją Klaipėdoje oficialiai darbo neturėjo 9 591 darbingas mūsų miesto gyventojas.

Vyrų vis dar geidžia labiau

Užimtumo tarnybos skelbiami skaičiai teigia, kad karantino metu kas trečias besikreipiantis darbo netekęs asmuo buvo jaunesnis nei 29 metų, o apie tai, kad tapo bedarbiai, pranešė trečdalis vyresnių nei 50 metų žmonių.

Šios klaipėdiečių grupės šansai susirasti darbą yra mažesni nei jaunesniųjų.

Oficialiai teigiama, kad vyresni nei 50 metų žmonės yra mažiau kvalifikuoti, prasčiau sugeba prisitaikyti prie naujų sąlygų ir atitikti šiuolaikinius reikalavimus.

Kita vertus, darbdaviai retai įvertina tokio amžiaus darbuotojų lojalumą bei pastangas išlaikyti savo darbo vietą, jie rečiau serga ir yra linkę labiau prisitaikyti prie bendradarbių poreikių.

Daugiau nei pusė užsiregistravusiųjų bedarbių buvo moterys. Jos sudarė apie 53 proc. visų darbo neturinčių asmenų.

Palyginimui: pernai ieškančių darbo moterų buvo kur kas mažiau – apie 45 proc. visų bedarbių.

Stebėtis tokiais skaičiais nereikėtų, juk darbo neteko kavinių, restoranų, valgyklų darbuotojos, pardavėjos, moterys dirbusios viešbučiuose.

Karantino metu darbo netekusių vyrų buvo gerokai mažiau, be to, darbo pasiūlymų jiems vis dar daugiau nei moterims.

Ypač geidžiami aukštos kvalifikacijos elektrikai, laivų korpusų surinkėjai, metalo konstrukcijų montuotojai, suvirintojai, betonuotojai, apdailininkai.

Šių profesijų žmonių darbdaviai ieško nepaisydami jų amžiaus.

Įdomi situacija dėl iš užsienio grįžusių emigrantų.

Paieškos: darbdaviai ir karantino metu turėjo darbo pasiūlymų vyrams. (Vytauto Petriko nuotr.)

Galima buvo tikėtis, kad jie tėvynėje imsis darbo, nes santaupos ėmė sparčiai sekti, o galimybės grįžti į Skandinaviją ar Jungtinę Karalystę ir po pustrečio mėnesio vis dar nėra.

Užimtumo tarnybos darbuotojai pastebėjo, kad darbo ieškotis suskubo tik jauni emigrantai, vyresnieji vis dar laukia,kada galės grįžti prie įprasto gyvenimo užsienyje.

Atgal pakvies ne visus

Nemažai darbdavių atleistas moteris žadėjo pakviesti į buvusias darbo vietas, kai tik gyvenimas grįš į seną vagą.

Tiesa, atleidę darbuotojus jie užsitikrino galimybę atsikratyti tų, kurie nebuvo drausmingi ar neturi pakankamos kvalifikacijos.

Rinkdami komandą atnaujinančioje darbą įmonėje darbdaviai tokių tiesiog nebekviečia.

Dauguma užsiregistravusių Užimtumo tarnyboje karantino metu bedarbių neslėpė, kad iš darbo išėjo priversti aplinkybių, tačiau oficialiai pareiškimuose jie nurodė norintys nebedirbti savo noru.

Tokią priežastį nurodė 57 proc. karantino metu darbą praradusių klaipėdiečių.

4,4 proc. atleistų darbuotojų darbo neteko šalių susitarimu.

Bedarbiais prisipažino tapę ir Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 16,8 proc. iki pandemijos savarankiškai dirbusių asmenų, jie likvidavo savo įmones ar nutraukė individualią veiklą.

Diplomuotieji griebėsi šluotos

Dar liūdnesnės dienos atėjo aukštąjį išsilavinimą turintiems žmonėms. Jie sudarė maždaug trečdalį (33,1 proc.) visų karantino metu užsiregistravusių bedarbių.

Užimtumo tarnyba ne visiems jiems galėjo pasiūlyti analogiškus turėtiems darbus.

Vis dėlto skaičiai rodo, kad darbo rinka Klaipėdoje pamažu atsigauna.

Nuo gegužės 1-osios įdarbintų žmonių uostamiestyje daugėja.

Užimtumo tarnybos duomenimis, ši įstaiga jau tarpininkavo 980 klaipėdiečių.

Nuo kovo 16-osios įdarbinti 1 768 klaipėdiečiai, tai yra 42 proc. visų karantino metu darbo netekusių miestiečių.

613 aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių gavo darbo, tiesa, maždaug trečdalis jų turėjo tenkintis žemesnės kvalifikacijos darbais.

Buvę buhalteriai, socialiniai pedagogai, renginių organizatoriai, sporto treneriai, turizmo administratoriai, rinkodaros specialistai tapo pardavėjais.

Vairuotojais dirbti ėmė buvę logistikos vadybininkai, muitinės tarpininkai, verslo paslaugų vadybininkai.

Ne vienas vadybininkas, administratorius, apskaitininkas, mažmeninės įmonės vadovas, ikimokyklinio ugdymo pedagogas tapo pagalbiniu darbininku.

Daugiausia laisvų darbo vietų Klaipėdoje – kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams bei nekvalifikuotiems darbininkams.

Darbdaviai ieško elektrikų, laivų korpusų surinkėjų, metalo konstrukcijų montuotojų, suvirintojų, betonuotojų, apdailininkų.

"10-oji karantino savaitė išsiskyrė išaugusia pardavėjų kasininkų ir virėjų paklausa. Pardavėjų ieško prekybos centrai, viešbučiai, kavinės, restoranai vėl kviečia virėjus. Tarp nekvalifikuotų darbininkų paklausą turi pagalbiniai darbininkai, valytojai. Vėl paklausūs administratoriai, socialinių darbuotojų padėjėjai, verslo paslaugų vadybininkai", – džiugiomis žiniomis dalijosi J.Petraitienė.

Atleido būrius žmonių

Turimais duomenimis, Klaipėdoje nuo kovo 16 d. viena įmonė, besiverčianti kompiuterių programavimu, atleido 15 darbuotojų.

Kita bendrovė, kuri prekiavo buitine įranga, atsisakė aštuonių savo darbuotojų paslaugų.

Ko gero, rekordininkė yra įmonė, kuri atleido 89 darbuotojus, visi jie dirbo gamyboje.

Esama duomenų, kad nuo karantino pradžios gamybą palaipsniui stabdė baldų gamybos įmonės, sandėliuose sukauptos produkcijos užteko pirkėjų poreikiams patenkinti.

Pastaruoju metu šios srities įmonės pamažu grįžta prie ankstesnių darbo apimčių, darbuotojai atšaukiami iš prastovų.

Maisto gamybos įmonės dirba visu pajėgumu.

Karantino metu buvo jaučiamas plastiko gaminių poreikis, tad juos gaminančios įmonės nesumenko.

Išmokėjo 5 mln. eurų

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovas Vytautas Ročys patikino, kad karantinas, o ypač jo pradžia, šios įstaigos darbuotojams buvo didžiausio darbymečio laikas.

Antroje kovo pusėje ir balandžio pradžioje inspekcijos telefonai kaito, žmonės klausė, kaip elgtis, kai jiems siūloma išeiti iš darbo savo noru be jokių kompensacijų. Kai kurie klaipėdiečiai pajuto spaudimą.

"Aiškinome darbuotojams, skambinome darbdaviams ir pasakojome apie galimybe gauti subsidijas už prastovas, kad tik žmonės neprarastų darbo. Labai dažnai išgirsdavome verslininkų tikinimą, jog netiki, kad juos pasieks pinigai prastovoms apmokėti. Kai subsidijos pradėtos mokėti, mums darbo sumažėjo, klausimų ėmėme sulaukti vis mažiau", – teigė V.Ročys.

Nuo karantino pradžios prastovas Klaipėdoje registravo ir pateikė prašymus dėl subsidijų 1 321 Klaipėdos įmonė. Prastovose yra 8 570 darbuotojų.

Išmokėtų subsidijų už prastovas suma dabar siekia beveik 5 mln. eurų.

Žmonių reikės mažiau

Kai kurie darbdaviai išleido pavaldinius mokamų atostogų, kai kurie prašė darbuotojus luktelėti atostoginių bent kelias savaites.

Pastebima tendencija, kad verslas atkuria veiklą, bet sumažina savo apimtis ir kviečiasi į darbą kur kas mažiau darbuotojų, nei įdarbino iki karantino.

Gali būti, kad artimiausiu metu nemaža dalis darbdavių mažins darbuotojų skaičių, nors vėl imsis veiklos.

Daliai darbuotojų tenka susitaikyti su faktu, kad jie atleidžiami todėl, kad naikinama jo darbo vieta.

Antradienį į Darbo inspekcijos Klaipėdos padalinį skambino jauna pardavėja. Moteris turi mažą vaiką, ji buvo viena iš trijų ne maisto prekių parduotuvės pardavėjų.

V.Ročys paaiškino, kad vaikus auginančios moterys apie būsimą atleidimą turi būti įspėtos prieš tris mėnesius.

Dažną susidūrusį su tokia situacija žmogų inspektoriai konsultuoja, prieš kiek laiko jis turėtų būti įspėtas ir kokių išmokų tikėtis.

"Tai jaunai pardavėjai buvo pasiūlyta atsisveikinti šalių susitarimu ir sumokėti dviejų mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją, nors pagal įstatymą jai priklausytų tik dviejų savaičių atlygio dydžio išmoka. Paaiškinau, kokias moteris turi teises ir ko gali tikėtis", – gyvą pavyzdį minėjo inspekcijos padalinio vadovas.

Neretai atsitinka, kad nenorėdamas mokėti didesnių išmokų darbdavys daro psichologinį spaudimą, ima ieškoti priekabių, reikalauti rašyti pasiaiškinimus.

Neretai žmonės tokių darbo santykių neišlaiko ir išeina savo noru.

V.Ročys minėjo atvejus, kai savo noru be jokių kompensacijų palikti darbą buvo spaudžiami ir 20 metų bendrovėje ar įstaigoje dirbę žmonės.

Tokiems asmenims verta neskubėti ir pasitarti su darbo inspekcijos specialistais.