- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po 1923 m., kai Klaipėdos uostas buvo perduotas Lietuvai, įvairiose šalyse akivaizdžiai padidėjo susidomėjimas juo ir neseniai susikūrusia Lietuva.
Saugojo Baltijos valstybes
Neseniai Estijos žiniasklaidoje pasirodė straipsnis apie 1918 m. gruodžio 5 d. netoli Talino nuskendusį Didžiosios Britanijos lengvąjį kreiserį „HMS Cassandra“.
Šio karinio laivo misija buvo remti naujai įkurtų Baltijos valstybių Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę. Ji 1918 m. buvo trapi, nes šalia buvo Rusija, kuri jau spėjo virsti iš carinės imperijos į bolševikinę ir dar gerokai pakrikusią valstybę.
Vakarų šalių laivai plaukė į Estiją, Latviją, tačiau negalėjo atplaukti į Lietuvą, nes ši uosto neturėjo. Po I pasaulinio karo Klaipėdos kraštas ir uostas buvo zona, kurią pagal Antantės šalių susitarimą administravo Prancūzija.
Vakarų Europos karo laivai į šią prancūzų administruojamą zoną galėjo atplaukti, bet didelio intereso nebuvo, išskyrus pačius prancūzus. Klaipėda buvo niekuo neišsiskirianti buvusios Prūsijos provincija, netgi jos pakraštys, kuris per karą buvo gerokai apleistas.
Visai kitaip Klaipėda atrodė jau po 1923 m. sukilimo, kai ji, o po kurio laiko ir uostas, buvo prijungti prie Lietuvos. Vakarų Europos šalims atsidarė vartai laivais atplaukti į Klaipėdą, per ją išvysti tai, kas yra Lietuva – trečioji nedidelė nepriklausomybę paskelbusi šalis prie Baltijos jūros.
Kaimynai: Latvijos karo laivai „Ronis“ ir „Virsaitis“ Klaipėdos uoste apie 1930 m. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
Prancūzų ir vokiečių laivai
1923 m. sausio viduryje, kai vyko sukilimas dėl Klaipėdos krašto, Klaipėdos uosto, kurį laiką dar buvo palyginti daug laivų. Be Prancūzijos karo laivų minininkų „Algerien“, „Senegalais“, kreiserių „Voltaire“, „Durance“, Klaipėdos uoste buvo ir anglų karo laivas „Caledon“.
Užsienio šalių karo laivai į Klaipėdą sugužėjo po sausio 15-osios sukilimo. Pirmieji atplaukė sausio 17-ąją, kiti sausio 17, 18, 22 d.
Po 1923 m. sukilimo Vakarų Europos šalių karo laivams atsidarė vartai atplaukti į Klaipėdą, per ją išvysti tai, kas yra Lietuva.
Beveik visi šie laivai Klaipėdos uostą paliko 1923 m. vasario 19-ąją, kai tapo aišku, kad Klaipėdos kraštas bus perduotas Lietuvai.
Kitas toks didelis užsienio šalių karo laivų antplūdis bus tik po 16 metų – 1939 m. kovo 24 d., kai po nacistinės Vokietijos ultimatumo Lietuvai, šiam dar neįsigaliojus, į Klaipėdos uostą atplaukė 11 karo laivų flotilė. Laive „Deutschland“ buvo ir pats Hitleris, kuris Klaipėdoje pasakė trumpą kalbą.
Lietuva su vienu karo laivu „Prezidentas Smetona“ buvo bejėgė priešintis Vermachto daliniams, kur be „Deutschland“ flotilę Klaipėdoje sudarė Vokietijos linijinis laivas „Admiral Graf Spee“, kreiseriai „Niurnberg“, „Leipzig“, „Kioln“, taip pat dar 6 minininkai ir kitos paskirties laivai.
Tai buvo gausiausios tarpukaryje Klaipėdoje apsilankiusios vienos šalies pajėgos. Jų tikslas buvo aiškus – pademonstruoti jėgą ir perimti Klaipėdos uostą ir kraštą.
Vizitas: JAV karo laivyno eskadrinis minininkas „USS Barker“ Klaipėdoje 1927 m. rugpjūčio 1–5 d. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
Priiminėjo užsienio laivus
Tarpukario Lietuvoje, Klaipėdos uoste lankėsi įvairiausių šalių karo laivai. Jų tikslai, kaip ir mūsų dienomis, būdavo draugiški. Kartais laivai atplaukdavo, kai į Lietuvą atvykdavo koks nors vienos ar kitos šalies aukštas pareigūnas. Karo laivų vizitai būdavo rengiami ir todėl, kad šalys siekė palaikyti arba demonstravo, kad palaiko draugiškus santykius.
Lietuvos jūrų muziejaus archyve saugomos nuotraukos, gautos iš jūrininko Romano Vilčinsko-Vilko marinistinio archyvo, kur 1927 m. rugpjūčio 1–5 d. lankėsi JAV karo laivai eskadriniai minininkai „USS Barker“ (DD-213) ir „USS Whipple“ (DD-217). Tai buvo 95 m ilgio ir tam laikui palyginti dideli karo laivai. Laivai lankė ir daugiau Baltijos jūros uostų. Į Klaipėdą jie atplaukė iš Geteborgo, toliau plaukė į Rygą, Taliną, Dancigą (Gdanskas).
Įsimintini ir 1928 m., kai gegužės 4 d. į Lietuvą atvyko pirmoji Amerikos lietuvių ekskursiją. Tais metais, kai buvo pažymimas Lietuvos nepriklausomybės 10-metis. Per tuos metus iš viso lankėsi apie du tūkstančius Amerikos lietuvių. Didesnė dalis jų atvykdavo laivais per Klaipėdos uostą.
Praeitis: Norvegų garlaivis „Henrik Ibsen“ Dangės upėje prie Karlo tilto apie 1936 m. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
Klaipėdos uoste yra lankęsi ir Norvegijos, ir Danijos, ir Nyderlandų karo laivai, jau nekalbant apie Didžiosios Britanijos laivus. Istorikai mini ir 1929 m., kai rugpjūčio 18–22 d. Klaipėdoje pirmą kartą lankėsi Sovietų Sąjungos karinio laivyno minininkai „Kalinin“ ir „Voikov“. Lietuva su Sovietų Sąjunga „bičiuliavosi“ todėl, kad norėjo iš jos gauti ginklų ir medienos.
Įsimintinas ir Latvijos karo laivų vizitas Klaipėdos uoste 1935 m. rugpjūčio 5–8 d. Latvija 1926 m. iš prancūzų buvo gavusi du dyzelinius povandeninius 55 m ilgio laivus „Ronis“ ir „Spidola“. „Ronis“ kartu su antvandeniniu laivu „Virsaitis“, kuris buvo Latvijos laivyno flagmanas ir lankėsi Klaipėdoje. Tuomet šių laivų įgulų narius Palangoje priėmė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Lietuvoje tai buvo didelis įvykis. Apie tai rašė ir neseniai pradėtas leisti jūrinis žurnalas „Jūra“. Latvija tarpukaryje turėjo 5 karo laivus, juose tarnavo 25 karininkai ir apie 200 kareivių.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija: Kuršių mariose žūstančios žuvys yra įprastas reiškinys prasidėjus karščiams3
Kuršių mariose prasidėjus karščiams ir staiga sušilus vandens telkinių vandeniui žūstančios žuvys yra įprastas reiškinys, skelbia Aplinkos ministerija. ...
-
Šalia daugiabučių prasidėjo intensyvūs vejos pjovimo darbai
Šią savaitę Klaipėdoje dūgs kirptukai, burzgės traktoriukai ir žoliapjovės. Mieste jau antrą kartą šiemet prasideda intensyvūs vejos pjovimo darbai, kurie tęsis tris savaites, o vėliau, iki pat rudens – dar tris kartus. ...
-
Klaipėdoje daugėja kintamųjų kelio ženklų: žadama įrengti ir dar vienoje gatvėje5
Kai kuriose uostamiesčio gatvėse ir apskritai keliuose galima pastebėti įspėjamuosius kelio ženklus su juose kintančia informacija. Tokie ženklai mieste įrengti jau ne vienoje vietoje, o kitais metais elektrinius ženklus su besikeičiančia informaci...
-
Įšilus orams Kuršių mariose pastebėtos kritusios žuvys6
Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atliktų hidrologinių matavimų duomenys parodė, kad deguonies koncentracija pasiekė vandens telkiniuose gyvenančioms žuvims pavojingai mažą ribą. Pirmadienį telkiniuose pastebėta ir kritusių ...
-
Uostamiestyje lauko kavinių bus daugiau3
Iš viso leidimų lauko kavinėms visoje Klaipėdoje šiemet yra išduota daugiau negu pernai, tačiau pačiame senamiestyje, važiuojamojoje dalyje, šią vasarą jų ketinama atidaryti mažiau nei praėjusį turizmo sezoną. ...
-
Rinkimai Klaipėdoje – su nuotykiais2
Daugiau nei trys ketvirčiai klaipėdiečių antrajame prezidento rinkimų ture palaikė antros kadencijos siekusį Lietuvos vadovą Gitaną Nausėdą. Rinkimai uostamiestyje vyko gana sklandžiai, tačiau pasitaikė ir kuriozų. Be to, Klaipėdoje buvo gana d...
-
Burgerių valgymo čempionate Klaipėdoje – olimpinis medalininkas ir broliai nugalėtojai4
Paskutinį pavasario savaitgalį Klaipėdoje įvyko didelio susidomėjimo sulaukęs burgerių valgymo čempionatas, kuriame rungėsi ir dailiosios lyties atstovės bei olimpinis medalininkas. ...
-
Klaipėdos rajonas pradeda daugiafunkcio centro su mokykla ir darželiu statybas
Klaipėdos rajono savivaldybės investicijos į švietimo įstaigų plėtrą ir toliau auga. Šiandien įkasta simbolinė kapsulė ateities kartoms būsimo daugiafunkcio centro pamatuose Sendvaryje, Trušeliuose. Čia per artimiausius porą m...
-
Uostamiestyje – renginių puokštė: kvies didžiųjų burlaivių lenktynės ir festivaliai14
Pirmą kartą istorijoje Klaipėda taps lenktynių starto uostu birželio 27–30 d. vyksiančioje regatoje „The Tall Ships Races“. Tomis pačiomis dienomis uostamiestis svečius trauks ir į festivalius – čia vyks nematerialaus kultūro...
-
„Klaipėdos vanduo“ ragina gyventojus laistymo sistemas naudoti nakties metu1
Atšilus orams ir įsibėgėjant sodininkystės sezonui, pastebima, jog vandens sunaudojama ženkliai daugiau. Uostamiestyje jau pasitaiko gyvenviečių, kur pastebimas šiek tiek sumažėjęs vandens slėgis, todėl „Klaipėdos vanduo“...